„Telegram“ kanalą „Rybar“ įkūrė Michailas Zvinčiukas, jis turi daugiau kaip 1,3 mln. prenumeratorių.
M. Zvinčiukas yra buvęs karinis vertėjas, kurį Kremlius už nuopelnus įvertino ir 2023 m. apdovanojo antrojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus tėvynei“. Praėjusį mėnesį kanalas paskelbė kritišką sparčiai besikeičiančios Rusijos demografinės padėties analizę, kuriai iliustruoti pasitelkė Maskvos priemiestį Kotelnikus. Vaizdo įraše kanalas teigė, kad migrantai kelis kartus užpuolė vietos gyventojus.
Jame priduriama, kad iš 8 000 vietos moksleivių tik 50 proc. esą buvo etniniai rusai.
Klipe teigiama, kad teroristų verbuotojai veikė Maskvos šiukšlių turguje, kur buvo galima nusipirkti ginklų ir rusiškų pasų. Kanalas taip pat nurodė „etninių viešnamių“ ir nelegalių mečečių vietas.
Vaizdo įrašas baigiasi ekrane rodomu pranešimu: „Taigi, kam naudinga ši islamo radikalų, rusofobų ir banditų veisykla netoli Rusijos sostinės?“
Rusijos statybos įmonės ir privatūs asmenys daugelį metų rėmėsi pigia migrantų darbo jėga savo statybų projektuose.
Migrantai iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos respublikų padėjo užpildyti Rusijos darbo jėgos spragas, kurias iš dalies lėmė imigracija į Vakarus ir mažas gimstamumas.
Socialinės žiniasklaidos kanaluose taip pat pasirodė daug vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Rusijos kariuomenės verbavimo darbuotojai bando surinkti migruojančius darbuotojus, kad galėtų juos siųsti į karą Ukrainoje.
Tai ne pirmas kartas, kai V. Putino šalininkai kritikuoja Kremlių dėl jo migracijos politikos.
Praėjusį rugpjūtį Georgijus Zakrevskis – milicijos grupės „Paladin“ įkūrėjas – aršiai užsipuolė V. Putiną dėl to, kaip jis tvarkosi su karu, ir dėl jo socialinės politikos.
Viename iš savo pasisakymų jis teigė: „Gyventojai miršta, skursta, girtuokliauja – niekam tai nerūpi. Viskas, ką jie turi laiko daryti, tai atsivežti migrantus. Ir visa tai padarė vadinamasis „prezidentas“ – „Didysis“ Putinas“.“
Rusijoje gyvena apie 190 etninių grupių, todėl ji yra viena tarptautiškiausių šalių pasaulyje.
Vadinamieji rusų nacionalistai nepastebi, kad pradinės mobilizacijos kampanijos dėl karo Ukrainoje buvo neproporcingai nukreiptos prieš etnines mažumas, teigia regioniniai aktyvistai.
Atliekami tyrimai taip pat rodo, kad Rusijos neslavų tautybės mažumos ir vietiniai gyventojai, palyginti su jų dalimi šalies gyventojų skaičiuje, yra gerokai per daug nukentėjusiųjų.
JAV gyvenanti buriatų mokslininkė Marija Viuškova laikraščiui „The Moscow Times“ sakė: „Baisiausia padėtis yra <...> šiaurėje gyvenančių vietinių mažažemių tautų, kurios (teisiškai) turėtų būti visiškai atleistos nuo karinės tarnybos. Tai baisi tragedija, apie kurią niekas nekalba. Po vienos kartos šios tautos tiesiog išnyks.“