„Turime turėti kokį nors bendrą planą su amerikiečiais dėl veiksmų plano, jei amerikiečiai persiorientuoja į Ramiojo vandenyno regioną įprastinių gynybos pajėgumų srityje“, – sakė jis.
Jis paragino Vašingtoną parengti „aiškų veiksmų planą“, „kad Rusijai neliktų tam tikros galimybės ką nors išbandyti“, ir sakė, kad JAV planai turėtų būti derinami su ES iniciatyvomis didinti bloko gynybinius pajėgumus.
A. Häkkänenas komentarai atkartoja Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus, kuris praėjusį mėnesį paprašė savo kolegos iš JAV Pete'o Hegsetho „parengti veiksmų planą, kad būtų išvengta pajėgumų spragų, palaipsniui organizuoti naštos pasidalijimą, kad būtų žinoma, kas ką daro“ tuo atveju, jei JAV perkeltų pajėgas iš Europos į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, pastabas.
Kyjivas atakuojamas raketomis, nugriaudėjo sprogimai: meras paragino likti slėptuvėse
B. Pistorius sakė, kad nei iš Baltųjų rūmų, nei iš Pentagono nesulaukė jokio atsakymo.
Europos šalys stengiasi pergrupuoti žemyno gynybą, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kariauja ekonominį karą prieš ES, šiltina ryšius su Rusija, įspėja, kad gali neginti NATO sąjungininkių, kurios, jos manymu, skiria per mažai lėšų gynybai, ir grasina įsiveržti į Grenlandiją.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, atvykęs į Briuselyje vykstantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, nerimą dėl Amerikos įsipareigojimų aljansui atmetė kaip „isteriją“.
Susiję straipsniai
Tame pačiame susitikime NATO vadovas Markas Rutte tvirtino, kad aljanse „nėra jokių netikėtumų“ ir kad bet koks JAV posūkis į Aziją bus vykdomas „labai koordinuotai“.
Suomijos ministras palankiai vertino JAV argumentus dėl būtinybės pasukti į Aziją. „Iš amerikiečių ir iš Pentagono pusės gaunu žinią, kad turime suprasti jų spaudimą dėl Kinijos karinių pajėgumų didinimo Indokinijos ir Ramiojo vandenyno regione.“
Tačiau bet koks JAV atsitraukimas iš Europos kelia pavojų žemynui, ypač Rusijai artimoms šalims, perspėjo A. Häkkänenas.
„Europa yra per silpna be JAV pajėgumų. Ją turi papildyti Europos pajėgumai“, – sakė ministras.
ES atlieka didesnį vaidmenį gynybos srityje, kad atgrasytų nuo Rusijos keliamos grėsmės, o šias pastangas skatina didėjantis susirūpinimas dėl aljanso su JAV patikimumo.
A. Häkkänenas sakė, kad Europos Komisijos planai, pagal kuriuos, sušvelninus nacionalines fiskalines taisykles ir pasiūlius 150 mlrd. eurų paskolų gynybai, siekiant iki 2030 m. sustiprinti bloko gynybą, karinėms išlaidoms gali būti skirta 800 mlrd. eurų, yra „teisingame kelyje“.
Tikimasi, kad ES vadovai birželio mėn. priims poziciją dėl Komisijos pasiūlymų.
„Amerikiečiai nori matyti aiškius Europos šalių sprendimus“, – sakė Suomijos politikas.
Parengta pagal „Politico“ inf.