„Darbai vyksta pagal planą“, – lankydamasis netoli sienos su Rusija esančiame Zilupės mieste įrengtame sandėlyje pasakė jis.
Šiame sandėlyje saugoma daugybė betoninių ir prieštankinių užtvarų, kuriais bus stiprinama ir apsaugoma rytinė Latvijos siena.
Šių darbų tikslas yra sukurti Baltijos gynybinę liniją, kuria Latvija ir jos kaimynės Estija bei Lietuva sieks apsisaugoti nuo galimų antpuolių.
Lenkija didina pajėgas Baltijos šalyse: dislokuos daugiau karių Latvijoje
Apsauginiai įrenginiai turėtų suteikti Latvijos kariuomenei galimybę jau nuo pirmo centimetro ginti šalį ir jos gyventojus, pasakė A. Sprūdsas.
„Pagrindinis tikslas yra sustabdyti bet kokį galimą įsibrovėlį, nukreipti jo dėmesį ir jį sunaikinti“, – pabrėžė jis.
Be to, bus įrengiami prieštankiniai grioviai, amunicijos ir minų sandėliai.
Susiję straipsniai
Kai kuriose 400 kilometrų ilgio sienos su Rusija ir Baltarusija, kuri yra ir išorinė ES siena, ruožuose gynybinės linijos statybų darbai jau baigti.
Pernai Latvijos vyriausybė priėmė sprendimą į sienos stiprinimą ir gynybinės linijos statybas pagal NATO gynybos planus iki 2028 m. investuoti maždaug 300 mln. eurų.
Šiemet šiam tikslui bus skirta 45 mln. eurų, už kuriuos, be kita ko, bus perkamos minos ir jutiklių sistemos. Be karinės infrastruktūros bus stiprinama oro gynyba bei intensyviau bendradarbiaujama su vietos pramone.
Latvijos kariuomenės vado Kasparso Pudanso teigimu, įrenginėdamos gynybinę liniją Baltijos šalys vadovaujasi karo Ukrainoje pamokomis.
Be to, atsižvelgiama ir į visų trijų kaimynių pajėgumus bei geografines sąlygas. „Reljefas suteikia mums pranašumo – mes sprendžiami, kur kraštutiniu atveju vyks mūšiai“, – paaiškino Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas.
A. Sprūdsas atkreipė dėmesį, kad sieną stiprinti – ilgalaikė užduotis, kurios nederėtų apleisti net ir įrengus gynybinę liniją. „Mūsų siena su imperialistiškai nusiteikusia kaimyne turi būti stiprinama nuolat“, – pabrėžė jis.
Rusijai užpuolus Ukrainą, vis didesnę grėsmę jaučia ir Baltijos šalys.