CNN: D. Trumpas stojo į V. Putino pusę – naujausi pareiškimai nėra blefas

O dar svarbiau, kad žvelgiant į ateitį, iškilo naujų klausimų, kiek D. Trumpas iš tikrųjų nori dalyvauti derybose ir pagilino transatlantinius nesutarimus dėl karo užbaigimo.

Ukraina ir jos Europos partneriai siekia 30 dienų paliaubų, kad būtų laiko pradėti derybas dėl nuolatinio taikos susitarimo. Maskva nesutiko, primygtinai reikalaudama, kad derybos dėl galutinio susitarimo vyktų dabar. Kadangi šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius, panašu, kad tai yra gudrybė, leidžianti Rusijai tęsti savo puolimą, per kurį žūsta nekalti civiliai gyventojai, analizuoja CNN.

Po pokalbio su V. Putinu paskelbęs, kad Ukraina ir Rusija dabar ves derybas „kaip tik jos gali“ dėl paliaubų ir galiausiai karo pabaigos, kol vyksta kovos, D. Trumpas stojo savo draugo Kremliuje pusėn.

Pirmadienį D. Trumpas taip pat įnešė naujų dviprasmybių į vis labiau bergždžias taikos pastangas. Jis nieko nepadarė, kad nuslopintų ankstesnį viceprezidento J. D. Vance'o pasiūlymą, jog JAV gali paprasčiausiai nusiplauti rankas, jei nebus pažangos. „Sakau jums, susiję dideli ego, bet manau, kad kažkas įvyks. O jei ne, aš tiesiog atsitrauksiu, ir jie turės tęsti darbą“, – po pokalbio Ovaliajame kabinete žurnalistams sakė JAV prezidentas.

Grasinimas pasitraukti yra klasikinis sandorio sudarymo būdas. Tačiau atsižvelgiant į itin skeptišką administracijos požiūrį į pagalbą Ukrainai, tai gali būti ne blefas.

D. Trumpas taip pat leido suprasti, kad JAV vaidins ne tokį tiesioginį vaidmenį, kol Rusija ir Ukraina kalbėsis. Jis mįslingai pareiškė, kad Vatikanas ir naujasis Amerikos popiežius Leonas gali įsitraukti. Dauguma stebėtojų mano, kad taikos nebus, jei Amerika nepasinaudos turimais maksimaliais svertais, rašoma straipsnyje.

„Man atrodo, kad JAV prezidentas galbūt visai nebandė daryti spaudimo V. Putinui. Gerai, kad jie turėjo dviejų valandų pokalbį, bet ką mes turime po jo?“, – klausė buvusi nacionalinės žvalgybos direktoriaus pavaduotoja Beth Sanner.

Kaip ir visada, buvo paslaptis, kokia buvo visa D. Trumpo pokalbio su V. Putinu, kuriam jis dažnai rodydavo didelę pagarbą, apimtis.

Aplinkiniai žino tik tai, ką Kremlius ir Baltieji rūmai nori, kad jie žinotų apie tai. Tačiau Rusijos pareigūnai pateikė keletą užuominų apie pokalbio atmosferą. „Pasakysiu jums, kad tokios trukmės pokalbiai yra reti, kai abu prezidentai ... nė vienas iš jų nenorėjo baigti pokalbio ir pakabinti telefono ragelio“, – pirmadienį sakė Kremliaus prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas komentaruose, kurie mažai padės sumažinti D. Trumpo kritikų susirūpinimą, kad jis yra lengvas taikinys V. Putinui.

Prieš įvykstant pirmadienio pokalbiui atrodė, kad jis gali tapti posūkio tašku kol kas bevaisėse JAV pastangose užbaigti karą.

Sekmadienį JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas „ABC News“ sakė, kad „prezidentas turi neprilygstamą asmenybės jėgą“. S. Witkoffas pridūrė: „Jis turi pasikalbėti telefonu su prezidentu V. Putinu, ir tai padės išsklaidyti kai kurias kliūtis ir nuvesti mus ten, kur mums reikia. Manau, kad tai bus labai sėkmingas pokalbis.“

Tačiau D. Trumpas nepasinaudos JAV turimais svertais, pavyzdžiui, galėtų sugriežtinti sankcijas Rusijai arba nusiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir šaudmenų, rašo CNN.

Ovaliajame kabinete žurnalistų paklaustas, kodėl neįves naujų sankcijų, D. Trumpas atsakė: „Nes manau, kad yra tikimybė ką nors padaryti, o jei tai (sankcijas – red. past.) padarysime, taip pat galime viską gerokai pabloginti.“ Jis įspėjo: „Bet gali būti, kad ateis laikas, kai taip atsitiks“.

Tačiau nesant galutinio termino ar daugiau konkretumo, D. Trumpo grasinimas nėra stiprus. Jis greičiau panašus į repliką, kuria siekiama sumažinti spaudimą sau, o ne atkreipti V. Putino dėmesį.

D. Trumpas taip pat atnaujino savo skundus dėl karo Ukrainoje išlaidų, aiškiai parodydamas, kad jis neketina Kyjivui siųsti karinės pagalbos, be kurios pastangos atremti Rusijos pajėgas bus labai suvaržytos. „Mes skyrėme didžiulę sumą... Tiesiog gėda“, – sakė JAV prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbių socialiniame tinkle „X“ parašė, kad pirmadienį du kartus kalbėjosi su D. Trumpu – vieną kartą prieš JAV vadovui kalbantis su V. Putinu, o po to per bendrą pasitarimą su Europos lyderiais, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

Atsižvelgdamas į tai, kad V. Zelenskiui strategiškai svarbu išvengti naujų susipykimų su prezidentu po jų ginčo Ovaliajame kabinete vasario mėnesį, jis elgėsi diplomatiškai. Tačiau ilgame pareiškime V. Zelenskis prieštaravo D. Trumpo formulei. Jis paragino sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei ji nenori nustoti žudyti ukrainiečių.

Jis siūlė tiesiogines derybas su Rusija Vatikane, Turkijoje arba Šveicarijoje, tačiau sakė, kad jose turi dalyvauti Europos ir Amerikos atstovai. Ir perspėjo: „Mums visiems labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos nenusišalintų nuo derybų ir taikos siekio, nes vienintelis, kam tai naudinga, yra V. Putinas.“

„Tai lemiamas momentas. Pasaulis dabar gali pamatyti, ar jo lyderiai iš tiesų yra pajėgūs užtikrinti paliaubas ir pasiekti tikrą, ilgalaikę taiką“, – rašė V. Zelenskis komentare, kuris gali būti skaitomas kaip D. Trumpo kritika.

„Tikiu, kad Putinas nori tai padaryti... Jei manyčiau, kad prezidentas V. Putinas nenori, kad tai baigtųsi, net nebūčiau apie tai kalbėjęs“, – Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.

Tačiau kaip niekada sunku būti optimistu, kad Rusijos lyderis tikrai nori greitai užbaigti karą.

Žinoma, konfliktas buvo pražūtingas Rusijos ekonomikai ir pražudė dešimtis tūkstančių jaunų rusų. Tačiau savo ataskaitoje Rusija teigė, kad V. Putinas pabrėžė, jog norint, kad karas baigtųsi, reikia šalinti jo „pagrindines priežastis“. Tai apima ir melagingus teiginius, kad Ukrainą reikia „denacifikuoti“ (kitaip tariant, nuversti V. Zelenskį ir demokratinį valdymą), o šalies suverenitetui, politinei sistemai ir teisei pačiai spręsti savo likimą turi būti taikomi griežti apribojimai, apibendrina CNN.