Apie tai pranešė laikraštis „Financial Times“.
Gegužės 16 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino G. Meloni skleidžiant „melagingą informaciją“ po to, kai ji nedalyvavo susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir bendrame pokalbyje telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Savo nedalyvavimą G. Meloni paaiškino Italijos atsisakymu siųsti karius į Ukrainą kaip dalį siūlomos „norinčiųjų koalicijos“, turinčios užtikrinti saugumą po taikos susitarimo.
Susiję straipsniai
E. Macronas savo ruožtu paneigė, kad buvo tariamasi dėl karių dislokavimo, ir paragino vengti klaidingos informacijos skleidimo.
F. Merzas susitiko su G. Meloni popiežiaus Leono XIV įšventinimo į popiežius mišių Vatikane išvakarėse ir siekė sumažinti įtampą sakydamas, kad abu lyderiai sutinka, jog Italija turėtų dalyvauti visose Europos taikos iniciatyvose dėl Ukrainos.
G. Meloni nedalyvavimas derybose ir atvira E. Macrono kritika sukėlė pasipiktinimo bangą Italijoje, kur kritikai kaltino ją atitolinus savo šalį nuo svarbių sprendimų priėmimo.
Gegužės 16 d. Stambule pirmą kartą per daugiau nei trejus metus įvyko tiesioginės Rusijos ir Ukrainos derybos, kuriose proveržio pasiekti nepavyko, nors šalys susitarė apsikeisti 1 000 kalinių.
Rusija iškėlė keletą „neįtikėtinų“ sąlygų, įskaitant reikalavimą, kad Ukrainos kariai pasitrauktų iš svarbiausių rytinių regionų, o tai, Ukrainos nuomone, yra nepriimtina.
Parengta pagal „nv.ua“ inf.