Kaip pranešė agentūra „Bloomberg“, Maskva nerimauja dėl derybų rengimo Italijoje – NATO ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), kuris yra išdavęs V. Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, narėje.
Šią savaitę D. Trumpas paskelbė, kad popiežius Leonas XIV išreiškė susidomėjimą surengti derybas, ir savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė: „Vatikanas, kuriam atstovauja popiežius, pareiškė, kad būtų labai suinteresuotas surengti derybas. Tegul procesas prasideda!“
Nepaisant šio pritarimo, Rusijos pareigūnai išlieka skeptiški. Kremlius neplanuoja, kad V. Putinas vyks į Vatikaną ar kitą užsienio vietą deryboms, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi su vidaus diskusijomis susipažinusiais šaltiniais. Kol kas Maskva daugiausia dėmesio skiria žemesnio lygio derybų, kurios buvo atnaujintos praėjusią savaitę Stambule, tęsimui.
„Nėra jokių susitarimų“ dėl būsimų diskusijų Vatikane, ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Vis dėlto „Bloomberg“ pažymi, kad Europos pareigūnai aktyviai diskutuoja apie galimą Vatikano vaidmenį tarpininkaujant dialogui. Pokalbiai galėtų įvykti jau kitą savaitę, nors tai labai priklauso nuo Rusijos noro dalyvauti.
Pranešama, kad JAV pareigūnai palaiko glaudžius ryšius su Kyjivu, siekdami palengvinti derybas, ir signalizuoja Maskvai, kad jie pageidautų, jog derybose nedalyvautų „griežtosios linijos šalininkai, tokie kaip V. Putino kultūros patarėjas Vladimiras Medinskis“, kuris anksčiau vadovavo Rusijos delegacijai Stambule.
Atrodo, kad popiežiaus dalyvavimo impulsas išaugo po dvi valandas trukusio D. Trumpo ir V. Putino pokalbio šios savaitės pradžioje. Pokalbio metu nepavyko pasiekti, kad Rusija įsipareigotų nutraukti ugnį. Daugelis Vašingtono sąjungininkų tikėjosi, kad D. Trumpas paskelbs sankcijas, jei Maskva atsisakys nutraukti karo veiksmus. Vietoj to prezidentas paragino Kyjivą ir Maskvą „nedelsiant pradėti derybas“ dėl ugnies nutraukimo ir įspėjo, kad atsitrauks, jei nebus pasiekta jokios pažangos.
Nors D. Trumpas reiškė entuziazmą dėl Vatikano organizuojamo proceso, tačiau, pasak su Kremliumi susijusio analitiko Sergejaus Markovo, labai mažai tikėtina, kad V. Putinas dalyvaus derybose Romoje ne tik dėl Italijos įsipareigojimų TBT, bet ir dėl to, kad Rusija mano, jog „Vatikanas konflikte nėra neutralus“.
Prie sudėtingos situacijos prisideda ir įtempti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios, kuriai vadovauja patriarchas Kirilas – ištikimas karo rėmėjas – ir Romos Katalikų Bažnyčios santykiai. Rusijos Bažnyčia „priešinasi Vatikano dalyvavimui taikos derybose“, laikydama jį istoriniu varžovu Ukrainoje ir kaltindama jį tylėjimu dėl Maskvai lojalių parapijų uždarymo šioje šalyje.
Net jei pavyktų įveikti diplomatines kliūtis, „Bloomberg“ pabrėžia, kad padėtis dar nėra pribrendusi aukšto lygio D. Trumpo, V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aukščiausiojo lygio susitikimui.
Vis dėlto naujai išrinktas popiežius Leonas XIV davė suprasti, kad yra pasirengęs bendradarbiauti. Pontifikas šios savaitės pradžioje susitiko su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u, netrukus po to, kai V. Zelenskis paskelbė žinutę, kurioje dėkojo Vatikanui „už jo pasirengimą tapti platforma tiesioginėms Ukrainos ir Rusijos deryboms“.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni taip pat pritaria Vatikano dalyvavimui. Jos biuras pareiškė, kad antradienį per pokalbį telefonu ji „iš Šventojo Tėvo gavo patvirtinimą apie pasirengimą priimti kitą šalių derybų raundą Vatikane“. Savaitės pabaigoje G. Meloni žurnalistams sakė: „Vatikano ir popiežiaus suteiktas prieinamumas yra vertingas.“ Ji pridūrė: „Akivaizdu, kad pirmojoje derybų dalyje techniniu lygmeniu ant stalo yra įvairių galimybių.“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pakartojo šią paramą per vizitą Vilniuje, Lietuvoje, sakydamas, kad G. Meloni iniciatyva buvo „mūsų bendrai parengta ir patvirtinta“. Jis pabrėžė, kad bet koks sprendimas „visų pirma turi apimti ugnies nutraukimą“.
Tuo tarpu praėjusį penktadienį Stambule įvykęs susitikimas buvo pirmasis tiesioginis Rusijos ir Ukrainos derybininkų kontaktas nuo 2022 m. pradžios. Šios ankstesnės derybos žlugo kilus ginčams dėl Rusijos reikalavimų, kurie iš esmės reikštų Ukrainos kapituliaciją. Dabar V. Putinas pasiūlė atnaujinti „tiesioginius kontaktus“, Maskvai vėl atstovaujant V. Medinskiui ir pakartojant reikalavimą, kad Ukraina atiduotų keturis okupuotus regionus.
Maskvos pageidaujama susitikimų vieta tebėra Turkija. Pasak trijų su Kremliumi susijusių šaltinių, kuriuos citavo „Bloomberg“, Kremlius laiko Turkiją palankesne ir labiau pažįstama terpe deryboms atgaivinti – juolab kad naujausiuose pasiūlymuose, atrodo, pakartojamos nutrauktų 2022 m. derybų sąlygos.
Vienas aukšto rango Europos pareigūnas „Bloomberg“ sakė, kad Rusija, iš naujo pristatydama V. Medinskį ir reikalaudama susitikti Stambule, signalizuoja, kad derybų procese „grįžta į pradinį tašką“.
V. Zelenskis ir keli Europos lyderiai kaltina Maskvą, kad ji taikos derybas naudoja kaip vilkinimo taktiką, kol intensyvina karines operacijas.
„Vatikanas, kaip derybų platforma, Kremliui bus labai sunkus pasirinkimas“, – sakė nepriklausoma religijos reikalų analitikė Ksenija Lučenko, kurią cituoja agentūra „Bloomberg“.
„Jei tai vienintelė galimybė V. Putinui sudaryti savo mega sandėrį su D. Trumpu, tuomet jis tikriausiai vyks į Vatikaną, tačiau pirmiausia bandys pasiūlyti įvairiausių alternatyvų“, – pridūrė ji.
Parengta pagal „Bloomberg“ inf.