„Rosatom“ paskirta vadovauti tarptautiniam konsorciumui, statysiančiam pirmąją branduolinę jėgainę Kazachstane“, – teigiama buvusios sovietinės respublikos branduolinės energetikos agentūros pranešime.
Kazachstanas – milžiniška ir išteklių turtinga Vidurio Azijos šalis – didžiausių pasaulyje urano gamintojų sąraše šiuo metu užima pirmąją vietą, jame pagaminama 43 procentai pasaulinių šio metalo atsargų.
Tačiau šalis pati nesugeba apsirūpinti pakankamu kiekiu elektros, kad patenkintų vidaus vartotojų poreikius.
Naujoji jėgainė, kurios statyboms buvo pritarta po 2024 m. gale surengto referendumo, bus statoma netoli pusiau apleisto Ulkeno kaimo Balchašo ežero pakrantėje.
Pietryčiuose esantis ežeras yra antras pagal dydį šalyje.
Paraiškas dalyvauti jėgainės statybų projekte buvo pateikusi Kinijos Nacionalinė branduolinė korporacija, Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos „Hydro and Nuclear Power“.
Šeštadienį paskelbtame pranešime Kazachstano valdžios institucijos paaiškino, kad šios trys bendrovės dalyvaus konsorciume, kuriam vadovaus „Rosatom“, tačiau daugiau informacijos neatskleidė.
Apžvalgininkų teigimu, steigdama konsorciumą, valdžia mėgina išlaikyti gerus santykius su visomis jame dalyvaujančiomis šalimis, tačiau jo idėja greičiausiai nebus sėkminga ir „Rosatom“ galiausiai jėgainę statys viena.
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas stengiasi palaikyti gerus santykius ir su kadaise kolonijine valstybe buvusia Rusija, ir su Kinija, su kuria rytuose jo šalis turi bendrą sieną ir kuri finansuoja didelius infrastruktūros projektus šiame regione.
„Rosatom“ pasisiūlė finansuoti projektą ir dabar bus derinamos šio sandorio detalės, nurodoma pranešime.
Šis pranešimas pasirodė likus kelioms dienoms iki Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito Kazachstane, kur jis dalyvaus Kinijos ir Vidurio Azijos viršūnių susitikime.
Būdamas viena iš Sovietų Sąjungos respublikų, Kazachstanas turėjo nuosavų branduolinių jėgainių, be to, jame buvo laikoma sovietų branduolinio arsenalo dalis.
Šalyje anuomet vykdavo ir sovietų branduolinių ginklų bandymai.
Tačiau po to, kai SSRS 1991 m. subyrėjo, naujoji šalis, kartu su dviem kitomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis – Baltarusija ir Ukraina – savo branduolinio arsenalo atsisakė.
O paskesniais metais buvo sustabdytos ir šalyje veikusios branduolinės jėgainės.