Pasak jo, ant kortos pastatyta tai, ar JAV galėtų nusitaikyti į kalnų redutą, kuriame įsikūrusi Fordu kuro sodrinimo gamykla – pagrindinė urano sodrinimo vieta, paslėpta 80–90 metrų po žeme, į kurią Izraelio lėktuvai negali pataikyti tiesiogiai – nors jie gali atakuoti dalį infrastruktūros, leidžiančios gamyklai veikti.
Tiesioginiam smūgiui būtų reikalingi JAV karinių oro pajėgų 30 000 svarų svorio GBU-57/B klasės masyvūs skeveldriniai užtaisai ir juos galintys nešti JAV bombonešiai B-2 Stealth, todėl Vašingtono parašas yra pagrindinis Izraelio pareigūnų tikslas.
„D. Trumpas sekmadienį socialinėje žiniasklaidoje parašė, kad „mes galime lengvai pasiekti susitarimą“, kad karas būtų nutrauktas“, – rašoma „Wall Street Journal“ redakciniame straipsnyje šią savaitę.
„Tačiau tokia perspektyva bus labiau tikėtina, jei jis padės Izraeliui užbaigti karinį darbą“, – priduriama tekste.
„Jei D. Trumpas nepadės dėl Fordu, Izraeliui reikės daugiau laiko strateginiams tikslams pasiekti“, – rašoma toliau. „Neutralios JAV reiškia ilgesnį karą“, – pažymi leidinys.
Savaitgalį JAV pradėjo į Europą gabenti degalų papildymo ore tanklaivius ir įsakė antrai lėktuvnešių grupei „USS Nimitz“ vykti į Artimuosius Rytus, o tai, ekspertų teigimu, yra dalis pasiruošimo darbų, kurių prireiktų smūgiui. Šiuo metu JAV neturi regione dislokuotų bombonešių B-2. Gegužės mėn. iš Diego Garsijos oro pajėgų bazės Indijos vandenyne į JAV grįžo šešių „stealth“ bombonešių grupė.
„D. Trumpas renka pajėgas, reikalingas smūgiui Fordu“, – rašė buvęs Pentagono pareigūnas Artimųjų Rytų klausimais ir buvęs ambasadorius Izraelyje Danielis Shapiro.
„Tankistai, naikintuvai ir antras lėktuvnešis. Tai nereiškia, kad jis priėmė sprendimą tai padaryti, bet jis suteikia sau galimybę. Ar tai gali būti panaudota, kad Iranas padarytų didelių nuolaidų, kurios užkirstų kelią tokiam poreikiui?“, – svarsto jis.
Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnai JAV žiniasklaidai sakė, kad degalų papildymo tanklaiviai ir kitos priemonės buvo nusiųstos į Europą, kad būtų dislokuotos arčiau Artimųjų Rytų ir kad D. Trumpui būtų suteikta „daugiau galimybių“.
JAV pajėgoms vykstant į regioną, D. Trumpas padidino spaudimą Irano vyriausybei sudaryti susitarimą. Pirmadienį jis paskelbė, kad Iranas „turėjo pasirašyti susitarimą, kurį jiems liepiau pasirašyti“, ir pakartojo, kad „IRANAS NEGALI TURĖTI BRANDUOLINIO GINKLO“.
„Visi turėtų nedelsiant evakuotis iš Teherano!“. – pridūrė jis, kalbėdamas apie miestą, kuriame gyvena apie 10 mln. žmonių.
Kiti JAV pareigūnai stengėsi sušvelninti spėliones, kad JAV planuoja puolamąjį smūgį Iranui.
„Savaitgalį nurodžiau dislokuoti papildomus pajėgumus Jungtinių Valstijų centrinės vadovybės atsakomybės zonoje“, – sakoma gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho pareiškime. „JAV pajėgų apsauga yra mūsų svarbiausias prioritetas, o šių pajėgų dislokavimu siekiama sustiprinti mūsų gynybinę poziciją regione“, – pridūrė jis.
Pranešimuose teigiama, kad D. Trumpas šią savaitę siekia paskutinės minutės derybų tarp Irano ir savo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve'o Witkoffo.
Tačiau eskaluojamas konfliktas – ir galimas Amerikos vaidmuo jame – jau sukėlė skilimą tarp balsingų D. Trumpo šalininkų.
Kai kurie įtakingiausi D. Trumpo sąjungininkai, įskaitant jo viceprezidentą J. D. Vance'ą, ragino JAV susilaikyti nuo savo karių siuntimo į karus užsienyje. Tokie įtakingi asmenys kaip Tuckeris Carlsonas pasmerkė galimą JAV įsitraukimą į karą Irane.
Kalbėdamas tinklailaidėje T. Carlsonas pavadino kolegas žiniasklaidos veikėjus „karo kurstytojais“ ir sakė, kad šis apibūdinimas „apimtų visus, kurie šiandien skambina Donaldui Trumpui ir reikalauja oro smūgių ir kitokio tiesioginio JAV karinio dalyvavimo kare su Iranu“.
D. Trumpas socialiniuose tinkluose ėmėsi peikti T. Carlsoną – įtakingą sąjungininką ir žiniasklaidos asmenybę, suvaidinusią svarbų vaidmenį populiarinant jo platformą „Pirmiausia – Amerika“.
„Kas nors paaiškinkite kvaileliui Tuckeriui Carlsonui, kad IRANAS NIEKADA NEGALI TURĖTI BRANDUOLINIO GINKLO“, – atšovė D. Trumpas.
D. Trumpo pareigūnų susiskaldymas taip pat jaučiamas Pentagone. Gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Elbridge'as Colby yra vienas žymiausių iš „prioritetizuotojų“ grupės, kurie tikėjosi nukreipti JAV išteklius nuo Europos ir Artimųjų Rytų į didėjančią Kinijos grėsmę. Pentagonas neigia, kad departamente esama nesutarimų dėl politikos.
Grupei artimi asmenys teigė, kad tradiciniai respublikonai, tokie kaip senatorius Tomas Kotonas, taip pat aukšti Pentagono pareigūnai, pavyzdžiui, Centkomo generolas Michaelas Erikas Kurillas, ir toliau įtikinėjo D. Trumpą, kad reikia vykdyti labiau „aršią“ Irano politiką.
Manoma, kad M. Kurilla turėjo ypatingą įtaką skatinant operaciją „Rough Rider“ – septynias savaites trukusią JAV kampaniją prieš husius, kuri buvo staiga nutraukta po to, kai buvo išeikvota daugiau kaip 1 mlrd. dolerių, tūkstančiai bombų ir raketų, numušti septyni bepiločiai orlaiviai ir du naikintuvai, kurie nuskendo nukritę nuo lėktuvnešių.
Praėjusią savaitę Atstovų Rūmų ginkluotųjų tarnybų pirmininkas Mike'as Rogersas paklausė, ar JAV Centrinė vadavietė yra pasirengusi „atsakyti didžiule jėga, kad užkirstų kelią branduolinį ginklą turinčiam Iranui“, M. Kurilla atsakė: „Aš gynybos sekretoriui ir prezidentui pateikiau daugybę galimybių“.
D. Trumpui skubant grįžti į Vašingtoną iš Didžiojo septyneto susitikimo Kanadoje į skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį, smūgio Iranui galimybė pasirodė tokia didelė kaip niekada nuo krizės pradžios.
„Čia vyksta tai, kad kai kurie izoliacionistų judėjimo atstovai, vadovaujami Tuckerio Carlsono ir Steve'o Bannono, yra sunerimę, kad mes galime padėti izraeliečiams nugalėti iraniečius“, – CNN sakė buvęs Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas. „Sakyčiau, kad izoliacionistams ši savaitė buvo gana prasta.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.