Visos NATO valstybės šiemet gynybai skirs bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tą prieš kelias dienas patvirtino Generalinis sekretorius Markas Rutte.

Dar visai neseniai toks teiginys būtų skambėjęs neįtikinamai. Putino įvykdyta Krymo aneksija ir net didelio masto invazija netapo pakankama paskata daliai Europos valstybių skirti prioritetą gynybos išlaidoms.

Pernai minimalios 2 proc. ribos nebuvo pasiekusios trečdalis narių. Italija, Ispanija ir kelios kitos nesiekė nei pusantro procento. Kanada svarstė, kad prireiks dar bent penkerių metų, jog įgyvendintų dar prieš dešimtmetį duotus įsipareigojimus.

Tad kol rytinio sparno valstybės karštligiškai ieško būdų stiprinti gynybos pajėgumus, toliau nuo fronto nutolusios šalys gyveno siestos nuotaikomis.

[[ge:lrytas:lrytas:38150130]]

Situacija pasikeitė. Kremliaus agresyvumas – ir nuolatiniai žvalgybų įspėjimai apie ketinimus išbandyti NATO tvirtumą – davė postūmį. Tačiau sunku paneigti aštrios bei ciniškos Jungtinių Valstijų prezidento Trumpo retorikos efektą. Abejodamas, ar verta ginti minimalios kartelės nepasiekusius sąjungininkus, jis išjudino vandenis.

Trumpas pabrėš šį savo indėlį kitą savaitę NATO Viršūnių susitikime Hagoje. Jame aljansas užsibrėš naują tikslą gynybos išlaidų kartelę kelti iki 5 proc. Didžiąją dalį, 3,5 proc., sudarys investicijos į „kietąją“ gynybą: kariuomenių stiprinimą, ginkluotės pirkimą. Likusi – infrastruktūros tobulinimui ir kitoms reikmėms. Tokie skaičiai neseniai atrodė kaip „kosmosas“; dabar – politinis konsensas. Kurį – maža smulkmena – dar reikės įgyvendinti.

Galutinė jo deklaracija bus bene trumpiausia per NATO istoriją, nes kitos temos – įskaitant Rusijos agresijos prieš Ukrainą konkretų įvardijimą, – deja, bet kelia kontroversijų. Tad lyderių suvažiavimas bus pirmiausiai skirtas pažymėti augančias gynybos išlaidas, ir pastumti į šalį nesutarimus.

Tad pozityvas nepaneigs kitos Trumpo vykdomos NATO politikos pusės. Kaip neseniai sakė kolega iš Vokietijos, sunku susitelkti, kai galingiausia NATO narė tuo pat metu grasina perimti Grenlandiją. Spaudimas Danijai, vienai ištikimiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių, palieka skaudžius randus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tai pavadino „įspėjimu visai Europai“.

[[ge:lrytas:lrytas:38269310]][[ge:lrytas:lrytas:38275425]][[ge:lrytas:lrytas:38250104]]

Be to, iššūkis dėl naujo išlaidų tikslo įgyvendinimo kils ir pačioms Jungtinėms Valstijoms. Šiemet jų gynybos biudžetas veikiausiai kris žemiau 3 proc. ribos. Kitąmet, jei bus patvirtintas Trumpo prašymas Kongresui, viršys $1 trilijoną, bet vos perkops 3,2 proc. Norint pasiekti naują NATO kartelę, ateityje reikės didinti asignavimus bent 6 proc. kasmet. Garantijų, kad taip ir bus, nėra.

Tad NATO išgyvena Šriodingerio katės situaciją. Viena vertus, Aljansas yra gyvas kaip niekada; parengties lygis auga, o gynybos išlaidos grįžta į lygį, regėtą tik Šaltojo karo metais. Kita vertus, nepaisant Vašingtono patikinimų, nerimo dėl Aljanso būklės netrūksta. Hagoje bus žengti žingsniai, stiprinantys žinią apie sutelktumą ir vienybę. Tačiau juos teks pagrįsti konkrečiais ir apčiuopiamai įgyvendinamais sprendimais.

Linas Kojala, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius, politika.lt

Linas Kojala. D. Trumpas sustiprino NATO?