Pietų Europą užklupo karščio banga: Ispanijos Huelvos regione temperatūra pasiekė 46 laipsnius Celsijaus – tai naujas birželio mėnesio šalies rekordas. Tuo tarpu Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Vakarų Balkanuose taip pat tvyro karščiai, kyla gaisrai ir nukenčia civiliai gyventojai.
Pirmadienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertas paskelbė griežtą perspėjimą, ragindamas imtis daugiau veiksmų, kad būtų sustabdytos dešimtys tūkstančių „nereikalingų ir iš esmės išvengiamų mirčių“.
„Dabar jau nebėra klausimo, ar turėsime karščio bangą, bet kiek jų bus šiais metais ir kiek jos truks“, – sakė Bonoje įsikūrusios PSO klimato kaitos ir sveikatos techninė darbuotoja Marisol Yglesias Gonzalez.
Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos statistikas Pierre'as Masselot sakė POLITICO, kad ši karščio banga gali sukelti daugiau nei 4 500 mirčių nuo birželio 30 d. iki liepos 3 d. Daugiausia mirčių gali būti Italijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge. „Blogiausios dienos greičiausiai bus antradienis ir trečiadienis“.
Pasak PSO, kasmet Europos regione karštis – nuo Islandijos iki Rusijos – nusineša daugiau kaip 175 000 gyvybių. Sausio mėn. paskelbtame svarbiame tyrime, kurio vienas iš autorių buvo P. Masselot ir kuris apėmė 854 Europos miestus, perspėjama, kad mirčių nuo karščio smarkiai padaugės, jei nebus teikiama pirmenybė reikšmingam prisitaikymui prie klimato kaitos.
PSO pirmadienį pakartojo, kad klimato kaita, kurią lemia iškastinio kuro deginimas, reiškia, kad karščio bangos taps dažnesnės, pavojingesnės ir intensyvesnės, o tai sukels daugiau sunkių ligų ir mirčių.
Nacionalinės meteorologijos agentūros „Aemet“ duomenimis, beveik dviem trečdaliams Ispanijos miestų buvo paskelbti įspėjimai dėl pavojaus sveikatai, įskaitant 804 miestus, kuriems nustatytas aukščiausias pavojaus lygis. Atstovas spaudai pareiškė, kad visoje šalyje intensyvaus karščio tikimasi iki liepos 3 d. Tuo tarpu perspėjimai dėl karščio taip pat paskelbti Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Graikijoje.
Graikijos vyriausybė taip pat paskelbė įspėjimus dėl oro taršos, kurią sukėlė gaisrai, siautėję pakrantės miestuose netoli Atėnų. Tuo tarpu Turkijoje dėl gaisro netoli Izmiro buvo evakuota daugiau kaip 50 000 žmonių.
Albanijoje nuo sekmadienio iki pirmadienio užfiksuoti 26 gaisrai, o Serbijoje meteorologai pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį buvo karščiausia diena nuo XIX a. pradžios.
PSO patarė apsirūpinti vandeniu, vengti vidurdienio karščio ir vėsinti namus, ypač pažeidžiamoms grupėms, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, vaikus, lauko darbininkus, nėščias moteris ir asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis. Yglesias Gonzalez teigė, kad asmenys, vartojantys vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus ar vaistus nuo kraujospūdžio, taip pat turėtų būti atsargūs, nes jie gali turėti įtakos gebėjimui reguliuoti kūno temperatūrą.
Tačiau PSO teigė, kad svarbu ne tik valdyti karščio bangas, kai jos užklumpa, bet ir geriau joms pasiruošti. 2022 m. apklausos metu tik 21 iš 57 PSO Europos regiono šalių nurodė, kad turi nacionalinį karščio sukeltų sveikatos apsaugos veiksmų planą. Iš jų 14 buvo ES šalyse.
Iš pagrindinių PSO rekomendacijų dažniausiai įgyvendinamos šios: laiku įdiegtos perspėjimo sistemos ir informavimo kampanijos. Tačiau šalys atsilieka ruošdamos savo sveikatos sistemas ir užkirsdamos kelią karščio poveikiui geresniu miestų planavimu, sakė M. Gonzalez.
Ji pridūrė, kad kitais metais PSO paskelbs naujas atnaujintas rekomendacijas vyriausybėms, įskaitant patarimus dėl „į žmones orientuoto vėsinimo“ strategijų miestų ir regionų lygmeniu, siekiant apsaugoti žmones nuo karščio.
Uždaromas žymių objektų lankymas
Pancūzijoje lankytojams buvo uždaryta Paryžiaus ikoniškojo Eifelio bokšto viršūnė, rašo POLITICO.
„Dėl dabartinės karščio bangos Eifelio bokštas imasi priemonių lankytojų ir darbuotojų patogumui ir saugumui užtikrinti“, – sakoma lankytinos vietos interneto svetainėje paskelbtame pranešime ir priduriama, kad viršūnė bus uždaryta visą antradienį ir trečiadienį.
Patekimas į pirmąjį ir antrąjį aukštus lieka atviras, tačiau darbuotojai ragina lankytojus, neturinčius iš anksto užsakytų bilietų, atidėti apsilankymą.
Tikimasi, kad šią savaitę temperatūra Paryžiuje pasieks 36 laipsnius Celsijaus, o kai kuriose pietų Prancūzijos dalyse pakils iki 40 laipsnių. Prancūzijos vyriausybė paskelbė aukšto lygio perspėjimus dėl karščio bangos 84 vietovėse.
Tuo tarpu Briuselio lankytinas objektas „Atomium“ sutrumpina lankymo laiką dėl kylančios temperatūros, kuri ikoninę plieno konstrukciją paverčia krosnimi.
„Dėl didelio karščio ir pastato konstrukcinių apribojimų ateinančiomis dienomis „Atomium“ patalpų temperatūra bus ypač aukšta“, – sakoma pranešime jo interneto svetainėje.
Vienas iš labiausiai atpažįstamų Belgijos objektų „Atomium“ yra milžiniškas geležies molekulės modelis – devyni atomai, išdėstyti kubo forma – padidintas 165 mlrd. kartų.
Dėl karščių Briuselyje turistams uždaroma žymioji „Atomium“ konstrukcija
Briuselio valdžia antradienį dėl tvyrančių karščių nusprendė uždaryti vieną žymiausių savo turistinių traukos objektų – iš didžiulių nerūdijančio plieno rutulių sudarytą „Atomium“ konstrukciją. Iš pietų Europos atkeliavus karščio bangai, Belgijos sostinėje termometro stulpelis pakilo iki 37 laipsnių Celsijaus.
„Dėl didelio karščio ir statinio konstrukcijos ypatumų ateinančiomis dienomis „Atomium“ vidaus temperatūra taps ypač aukšta“, – teigė paminklą prižiūrinti institucija.
Siekdamos išvengti aukštos temperatūros poveikio rizikos, valdžios institucijos pranešė, kad antradienį ir trečiadienį uždarys molekulių formos kompleksą visuomenei 3,5 valandos anksčiau.
1958 m. Pasaulinės parodos proga pastatyta 102 metrų aukščio geležies kristalo molekulės formos konstrukcija dėl karščių uždaroma labai retai. Vienas labiausiai lankomų objektų Belgijos sostinėje dėl karščių buvo neprieinamas lankytojams tik kartą – 2019 m. liepą, kai temperatūra pasiekė rekordinius 41,8 laipsnius Celsijaus.
Beveik savaitę pietų Europą alinanti karščio banga slenka į šiaurę. Prancūzijoje ir Nyderlanduose uždarytos kai kurios mokyklos ir vaikų darželiai, gyventojai nuolat perspėjami apie pavojų sveikatai.
Mokslininkų teigimu, nors ir neįprasta tai, kad toks karštis Europą šiuo metu laiku užklumpa taip anksti, bet kadaise reti reiškiniai tampa vis labiau tikėtini dėl deginamo iškastinio kuro sukeltos klimato kaitos.
Parengta pagal POLITICO inf.