Kodėl Wang Yi galėjo būti ne visiškai sąžiningas? Pirmiausia, jis yra diplomatas, o visi diplomatai turi polinkį reikšti ne visiškai sąžiningas nuomones. Suklaidinti priešininkus ir priversti juos spėlioti yra pamoka, kurią išmoksta diplomatai visose šalyse.
Be to, Wang Yi atstovauja totalitarinei valstybei, turinčiai milžinišką propagandos aparatą, kuris, kaip ir visos tokios struktūros, linkęs manipuliuoti, o ne sakyti tiesą.
Tačiau Wango privačių komentarų klaidinantis pobūdis labiausiai matomas iš to, kad, priešingai nei jis teigia, kad šiuo metu didžiausias Kinijos rūpestis yra JAV, iš tiesų tai yra Rusija.
Užsiminė apie V. Putino ir D. Trumpo susitikimą: įvyktų vienu atveju
Taip, Kinija tikrai nori, kad JAV nebesikištų į jos reikalus, todėl bet koks dėmesio nukreipimas yra geras dėmesio nukreipimas. Tačiau Amerika nėra kaimynė ir nėra įsitraukusi į išsekantį karą. Nepaisant garsaus D. Trumpo administracijos lojimo, ji dar nesiėmė griežtų priemonių. Taip pat nėra aišku, kaip rodo besitęsianti kova dėl muitų, ką reikštų griežtos priemonės Kinijai.
Priešingai, Rusija yra kur kas didesnė saugumo problema, o gal net grėsmė Kinijai.
Apsvarstykime šiuos tris galimus scenarijus Kinijos saugumo interesų požiūriu.
Susiję straipsniai
Jei Rusija laimės Ukrainoje – nesvarbu, kaip bus apibrėžta pergalė – V. Putinas bus kupinas pasitikėjimo savimi ir arogancijos, nes jo imperialistinė avantiūra pasirodys sėkminga ir vėl padarys Rusiją didžią. Tokia Rusija gali būti pakankamai drąsi, kad užpultų NATO šalį arba bandytų aneksuoti šiaurinę Kazachstano dalį, o tai nebūtų naudinga Kinijai.
Kitas žingsnis būtų tonas. Triumfuojanti Rusija galėtų pradėti demonstruoti savo galią ir iššaukti savo prisiekusią „neribotą“ draugystę su Kinija. Galbūt partnerystės sąlygos galėtų būti pakeistos, kad atspindėtų naują Rusijos statusą? Galbūt Pekinas galėtų apsvarstyti galimybę mokėti daugiau už energiją iš Rusijos?
Amžina draugystė gali neišnykti per naktį, bet tai tikrai sukeltų sudėtingesnius santykius, kurie išbandytų Kinijos kantrybę.
Jei Rusija pralaimės Ukrainoje – nesvarbu, kaip apibrėžti pralaimėjimą – gali atsirasti daugybė labai destabilizuojančių scenarijų.
Visiškai nugalėta Rusija gali pasinerti į vidaus smurtą, taip destabilizuodama Euraziją. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali būti nuverstas per perversmą, o jo režimas gali žlugti. Elito vidaus kovos būtų neišvengiamos. Neetniniai rusai galėtų pasinaudoti chaosu ir paskelbti nepriklausomybę, o Rusijos federacija galėtų sulaukti negarbingos pabaigos. Tiesa, Kinija galėtų aneksuoti didelius Rusijos Tolimųjų Rytų plotus, bet šie laimėjimai būtų užgožti saugumo grėsmėmis, kylančiomis iš jos nykstančio šiaurinio kaimyno.
Karas, kuris sekina Rusiją, bet nepriveda jos prie pralaimėjimo, yra akivaizdus Kinijos pasirinkimas. Silpna Rusija, įsitraukusi į nelaimėtiną karą, būtų nubausta, bet vis tiek liktų Pekino vasale ir neturėtų kitos alternatyvos, kaip tik nusilenkti savo kinų valdovui. Tokia Rusija Kinijai puikiai tinka.
Ir karas nebūtinai turi būti ilgas, kad šis tikslas būtų pasiektas. Jis gali baigtis rytoj, nes Rusija jau yra tik savo buvusiojo savęs blyškus atspindys. Jos armija yra sumušta, ekonomika yra ant didelės krizės slenksčio, o jos žmonės, nors ir daugiausia remia karą, patiria vis didesnius ekonominius sunkumus.
Svarbu pažymėti, kad susilpnėjusi Rusija taip pat atitiktų Amerikos, Europos ir Ukrainos interesus, net jei tokia Rusija nebūtų jų pirmasis pasirinkimas.
Visa tai rodo, kad Wang YI galėjo sakyti Vakarams, kad tai, ko nori Kinija, turėtų būti ir Vakarų noras.
Pasekmės Amerikos politikai yra akivaizdžios. JAV turėtų aktyviai siekti to, ko nori Kinija: silpnos Rusijos. Tai lengva pasiekti padedant Ukrainai sustabdyti V. Putiną, kaip galiausiai gali padaryti D. Trumpo administracija.
Greičiausiai Wang Yi išlies krokodilo ašaras ir paglostys vargšą V. Putiną per galvą, bet jis neprieštaraus.
Parengta pagal „The Hill“ inf.