Pasak leidinio, D. Trumpas pastarosiomis dienomis dažnai piktinosi, kad jo diplomatiniai bandymai dėl karo Ukrainoje veda į niekur. Baltųjų rūmų vadovo susierzinimą sustiprino ir kai kurie Rusijos oponentai Respublikonų partijoje, pavyzdžiui, senatorius Lindsey Grahamas, kuris vėl paragino prezidentą įvesti sankcijas Rusijai.
Be to, leidinio šaltinių teigimu, D. Trumpas išreiškė tam tikrą nusivylimą Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europa, manydamas, kad jų reikalavimai yra nerealūs. Jo nuomone, Ukraina turėtų prarasti tam tikrą teritoriją, kad karas baigtųsi.
Remiantis šia medžiaga, Amerikos ir Europos pareigūnai iš pradžių tikėjo, kad yra reali galimybė užbaigti karą. D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Maskvoje susitiko su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, D. Trumpas su visomis iškilmėmis priėmė Rusijos prezidentą Jungtinėse Valstijose, V. Zelenskis skubiai atvyko į Vašingtoną kartu su Europos lyderiais. Po to NATO generalinis sekretorius Markas Rutte net išreiškė optimizmą, sakydamas, kad „D. Trumpas pastūmėjo procesą į priekį“.
Ukrainai – saugumo garantijos iš JAV: įvardijo, ką pasirengusios parūpinti
Europą glumina tai, ką V. Putinas pažadėjo amerikiečiams
Tačiau po šių diplomatinių ambicijų padėtis nepasikeitė. V. Putinas ir V. Zelenskis taip ir nesusitarė dėl bendro susitikimo, kurį žadėjo D. Trumpas. Kovos neartėja prie pabaigos, greičiau atvirkščiai: Rusija vėl atakavo Kyjivą raketomis ir bepiločiais lėktuvais, žudydama žmones.
Europos pareigūnai prisipažįsta, kad juos glumina painiava dėl to, ką tiksliai V. Putinas pažadėjo amerikiečiams už uždarų durų, kaip tai buvo suprasta Vašingtone ir ką tai reiškia taikos pastangoms.
„Šiuo metu vyrauja gana didelė sumaištis. Neaišku, ką konkrečiai V. Putinas pasakė S. Witkoffui ar D. Trumpui ir ar jie teisingai jį suprato. Tai dėlionė, kurią visi bando sudėlioti“, – leidiniui sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas.
Susiję straipsniai
Dalis tos painiavos kilo po rugpjūčio 6 d. įvykusio S. Witkoffo susitikimo su V. Putinu. Pasak JAV ir Europos pareigūnų, V. Putinas pareikalavo „de jure“ pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir Donbase mainais į norą atsisakyti pretenzijų į Zaporižios ir Chersono regionus, iš dalies okupuotus nuo 2022 m.
S. Witkoffas esą rimtai priėmė šį pasiūlymą, tačiau Rusijos karių likimas šiuose regionuose taip ir nebuvo aptartas. Ukrainai tai yra principinis klausimas. V. Putinas patogiai vengė šios temos, o S. Witkoffas su juo dėl to nesitarė.
Toliau vyksta susitikimai ir ieškoma derybų formos
Todėl Ukraina ir Europa suprato, kad V. Putino reikalavimai nuo karo pradžios beveik nepasikeitė. Neaiškios kalbos apie teritorijas, netikrumas dėl saugumo garantijų Ukrainai ir nusivylimas po susitikimo Aliaskoje tik padidino nepasitikėjimą. D. Trumpą, kuris pirmasis pažadėjo „taiką per 24 valandas“, dabar vis labiau erzina rezultatų trūkumas, tačiau kartu jis vengia naujų įsipareigojimų Ukrainai, bijodamas prarasti savo rinkėjų pasitikėjimą.
Tuo tarpu V. Putinui JAV susitikimas buvo informacinė pergalė: raudonas kilimas, garbingas priėmimas ir pareiškimai apie teritorinius kompromisus leido jam vaizduoti karą namuose kaip pateisinamą. Kita vertus, europiečiai baiminasi, kad dėl D. Trumpui artimo verslininko S. Witkoffo patirties stokos JAV yra ypač pažeidžiamos Kremliaus manipuliacijoms.
Susitikimai ir derybų formato paieškos tęsiasi, tačiau aiškumo nėra. Europos lyderiai pripažįsta, kad be tikrų saugumo garantijų Ukrainai bet koks kompromisas bus trapus, o V. Putinas, atrodo, žaidžia laiku, naudodamasis derybomis, kad susilpnintų sąjungininkų vienybę.
Parengta pagal „Unian“ inf.