Pasak jo, dabartinės diskusijos Europoje apie saugumo garantijas iš esmės jau pripažįsta „rusiškos zonos“ egzistavimą, o dabar diskutuojama tik dėl jos dydžio ir formato.
V. Orbanas pabrėžė, kad vadinamosios demilitarizuotos zonos klausimas taip pat dar nėra išspręstas.
„Atrodo, kad Ukrainos likimas jau nuspręstas. Šiandien Europa „elegantiškai“ diskutuoja apie saugumo garantijas, tačiau šios garantijos iš tikrųjų reiškia Ukrainos padalijimą.
D. Trumpas ir toliau laikosi savo: skelbia apie planus pasikalbėti su V. Putinu ir kartoja, kad situaciją išspręs
Padalijimo rezultatas bus rusiška zona, demilitarizuota zona ir vakarietiška zona. Rusiška zona jau egzistuoja. Šiandien diskusija vyksta tik dėl to, kiek regionų ji turėtų apimti“, – pabrėžė Vengrijos ministras pirmininkas.
Be to, V. Orbanas dar kartą pasisakė prieš Ukrainos stojimą į ES ir NATO.
Jis teigė, kad tai, neva, sukeltų karą su Rusija ir sužlugdytų Europos ekonomiką. Tuo pat metu jis paragino sudaryti susitarimą su Kremliumi, kuris numatytų „strateginį bendradarbiavimą ir Ukrainos atsisakymą stoti į euroatlantines struktūras“.
Susiję straipsniai
Anksčiau Vengrijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžiai apie „Družbos“ naftotiekį turės ilgalaikių pasekmių.
„Tai buvo intensyvus savaitgalis. Prezidentas Zelenskis atvirai grasino Vengrijai. Jis pripažino, kad jie apšaudo „Družbos“ naftotiekį todėl, kad mes nepalaikome jų narystės ES. Tai taip pat rodo, kad vengrai priėmė teisingą sprendimą“, – pabrėžė Orbanas.
Pasak jo, „į ES negalima įstoti per šantažą, bombardavimus ir grasinimus“.
Politikas taip pat sureagavo į rugpjūčio 21-ąją įvykdytą Rusijos smūgį Užkarpatėje. Jis pasiūlė priimti aukas savo šalyje, tačiau to neprireikė.
„Būtina tęsti pastangas, nukreiptas į taikos pasiekimą ir derybų procesą, kurį inicijavo prezidentas Donaldas Trumpas. Tik taika!“ – sakė V. Orbanas.