Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris visą laiką karą mieliau vadino „Ukrainos krize“, kalbėjo beveik valandą. Jis akcentavo Maskvos nuomonę, kad Vakarai uzurpavo Jungtinių Tautų Chartiją ir pakenkė Rusijai.
Rusijos užsienio reikalų ministras apgailestavo, kad NATO valstybių narių atstovai dabar užima daugumą svarbiausių postų JT sekretoriate. Jis tvirtino, kad Vakarai faktiškai „privatizavo“ organizaciją, pakenkdami jos neutralumui ir patikimumui.
Pasak S. Lavrovo, NATO aljansui priklausančių valstybių narių aukšto rango JT pareigūnai, pavyzdžiui, generalinis sekretorius António Guterresas, kuris yra portugalas, kontroliuoja pagrindines JT politikos sritis – konfliktų sprendimą, taikos palaikymą, humanitarinius klausimus, saugumą ir JT reformą.
S. Lavrovas pažymėjo, kad pirmasis generalinio sekretoriaus pavaduotojas, nors tariamai yra Nigerijos pilietis, turi ir JAV pilietybę.
Todėl, pasak jo, neturėtų stebinti, kad JT ir toliau „visokeriopai gina Kyjivo režimą“.
Jis teigė, neva sekretoriatas neatskleidė asmenų, atsakingų už „kruvinas falsifikacijas“, susijusias su masinėmis civilių žudynėmis Ukrainos Bučos mieste 2022 m. balandį, dėl kurių, jo teigimu, Rusijos kariai buvo visiškai nekalti.
Nepaisant daugybės įrodymų, kad yra priešingai, S. Lavrovas tvirtino, jog Rusijos kariuomenė „niekada nepuola civilių objektų ir civilių gyventojų ir nesikėsina į juos“.
Jis pridūrė, kad po kiekvieno kaltinimo Rusijos kariuomenei „vėliau paaiškėdavo, jog jį įvykdė pats Ukrainos režimas“, tačiau nepateikė jokių įrodymų.
Toliau S. Lavrovas apkaltino Kyjivą „visais įmanomais būdais“ torpeduojant JAV administracijos pastangas rasti taikų sprendimą.
Pacitavęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio neseniai išsakytus komentarus apie „būtinybę motyvuoti Kiniją rinktis kelią be karo“, S. Lavrovas apkaltino prezidentą, kad šis bando nuteikti JAV ir Europą prieš Pekiną, siekdamas „skaldyti ir valdyti arba eskaluoti situaciją“.
Jis V. Zelenskį išvadino sukčiumi ir avantiūristu.
Vėliau S. Lavrovas pareiškė, kad bet kokios saugumo garantijos, kurias Ukrainai teikia jos sąjungininkės, turi atitikti JT Chartijos ir ESBO Stambulo susitarimų įsipareigojimus.
Rusas pridūrė – matyt, be ironijos, – kad jos „turi būti grindžiamos nedalomo saugumo principais ir kad nė viena šalis neturi teisės stiprinti savo saugumo kitų sąskaita“.
Šioje vietoje jis, regis, negalėjo atsispirti grasinimams Ukrainos sąjungininkams. Jis rėžė, kad bet kokioms diskusijoms apie Vakarų taikdarių dislokavimą Ukrainos teritorijoje „ne vieta prie derybų stalo“.
S. Lavrovas aiškino, kad šią idėją jau atmetė Kremlius, kuris mano, jog ja siekiama „apsaugoti nacių režimą tose Ukrainos dalyse, kur visose gyvenimo srityse draudžiama rusų kalba ir Ukrainos stačiatikių bažnyčia“.
Maskva jau anksčiau įspėjo, kad bet kokį nesankcionuotą užsienio karinį buvimą Ukrainoje jos pajėgos traktuos kaip „teisėtą karinį taikinį“.
Nors renginys buvo įvardytas kaip forumas, skirtas aptarti JT vaidmenį sprendžiant Rusijos karo problemą, S. Lavrovas vietoj to juo pasinaudojo tam, kad pasiūlytų Rusijai susigrąžinti „kontrolės svertus“ JT sekretoriate.
Arba, kaip jis išsireiškė, „sugrąžinti organizacijai kompromisų ir pasaulinių interesų derinimo platformos vaidmenį“.
Sunku suprasti, kokius konkrečiai pasaulinius interesus Lavrovas turėjo omenyje – žinoma, išskyrus Rusijos interesus.