Sekmadienį Moldovoje vyks parlamento rinkimai, kuriuose valdančiajai partijai „Veiksmas ir solidarumas“, kuriai vadovauja šalies prezidentė Maia Sandu, iššūkį mes prorusiškas Patriotinės sąjungos blokas.
Į rinkimus stipriai kišasi ir Rusija. Moldovos institucijos perspėjo, kad Kremlius suaktyvino dezinformacijos ir grasinimų kampanijas, tuo pačiu išleisdamas šimtus milijonų rinkėjų papirkinėjimui.
„Kova, kurią kovoja Moldova, yra nelygi, ir ji dar labiau pasunkėjo, kai JAV atšaukė paramą nepriklausomai žiniasklaidai ir žmogaus teisių gynėjams.
Maskva įsižeidė: D. Peskovas atsisakė kalbėti apie „tokį neatsakingą pareiškimą“
Didžiosios platformos yra naudojamos skleisti rusišką dezinformaciją ir naratyvus, kuriais siekiama destabilizuoti šalį“, – pareiškė Moldovos Audiovizualinės tarybos pirmininkė Liliana Vitu.
Toks Rusijos spaudimas ateina itin kritiniu momentu.
Moldova yra svarbi mūšio vieta vis labiau kaistančiame hibridiniame kare tarp Rusijos ir Vakarų šalių – šiame kare naudojamos kibernetinės atakos, įtaka internete, vidaus sabotažas ir kišimasis.
Susiję straipsniai
Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija praėjusią savaitę paskelbė, kad paskutinėje rinkimų kampanijos atkarpoje „informacinio karo aplinka toliau vystosi vis intensyviau“.
Tai apima masines įtakos internete kampanijas, tyrimus dėl rinkėjų papirkinėjimo ir žmonių samdymo protestams.
Slaptas dalinys ir įmantrios strategijos
Rugpjūtį Moldovos parlamentas patyrė įsilaužimą ir nutekinimą, kurio metu buvo paviešinta daugiau nei 300 tūkst. elektroninių laiškų bei parlamento darbuotojų vardai.
„Politico“ pažymi, kad šią ataką greičiausiai įvykdė valstybės remiami veikėjai, pasinaudoję pasenusios IT infrastruktūros spragomis – tai dažna problema vyriausybinėse institucijose.
Kibernetinio saugumo įmonės pažymi, kad Rusija daugelį mėnesių nuosekliai didino savo įsikišimą.
„Microsoft“ pranešė, kad su Rusija siejama programišių grupuotė „Storm-1679“ 2025-ųjų balandį savo taikiniu pasirinko artėjančius Moldovos parlamento rinkimus.
Tai įvyko anksčiau nei kitų pastarųjų rinkimų atvejais.
„Google“ praėjusį savaitgalį pranešė, kad „nuo 2024-ųjų birželio uždarė daugiau kaip 1 tūkst. kanalų, kurie buvo dalis koordinuotų įtakos operacijų, nukreiptų prieš Moldovą.“
Kibernetinės žvalgybos bendrovė „Recorded Future“ nustatė „keletą su Rusija siejamų įtakos operacijų“, kuriomis buvo siekiama pakenkti M. Sandu ir skleisti naratyvus, kad Moldova yra nesuderinama su ES.
Kai kuriais atvejais hibridinės įtakos kampanijos įgavo labai neįprastas formas.
Europos politinių studijų instituto Moldovoje direktorė ir buvusi šalies Kibernetinių incidentų reagavimo centro vadovė Natalia Spinu „Politico“ sakė, kad viena taktika, siejama su bėgliu oligarchu Ilanu Šoru remiamais tinklais, buvo QR kodo uždėjimas ant bažnyčioje per pamaldas dalintos ikonos nugarėlės.
Nuskenavus kodą, piliečiai buvo nukreipiami į „Telegram“ kanalą, kuriame galėjo gauti pinigų už savo balsą ar dezinformacijos skleidimą.