„Ji gauna Nobelio taikos premiją už savo nepailstamą darbą, palaikant Venesuelos žmonių demokratines teises, ir už savo pastangas pasiekti teisingą ir taikų perėjimą nuo diktatūros prie demokratijos.
„2025 metų (Nobelio taikos premija – red. past.) skiriama drąsiai ir atsidavusiai taikos šalininkei, moteriai, kuri laikosi demokratijos žiburio vidury didėjančios tamsos“, - pažymėjo komisijos pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas.
Priduriama, kad M. C. Machado, esanti demokratinių jėgų lyderė Venesueloje, yra vienas iš išskirtiniausių civilinės drąsos pavyzdžių Lotynų Amerikoje.
„Pastaruoju metu ponia Machado buvo svarbus vienijantis veiksnys politinėje opozicijoje, kuri anksčiau buvo stipriai susiskaldžiusi, bet rado bendrą kalbą laisvų rinkimų ir atstovaujamosios valdžios reikalavime“, – priduriama pranešime.
Su vis didėjančiu autoritarizmu susiduriančioje Venesueloje M. C. Machado (g. 1967 m.) yra kovos už demokratiją lyderė, rašoma komisijos pranešime spaudai, kuriame taip pat atkreipiamas dėmesys į demokratijos silpnėjimą visame pasaulyje.
„Tačiau demokratija atsitraukia ir tarptautiniu mastu. Demokratija, suprantama kaip teisė laisvai reikšti savo nuomonę, balsuoti ir būti atstovaujamam išrenkamos vyriausybės, yra taikos pagrindas tiek šalių viduje, tiek tarp jų“, – pabrėžia komisija.
M. C. Machado (g. 1967 m.) yra „svarbi, vienijanti figūra politinėje opozicijoje, kuri kažkada buvo giliai susiskaldžiusi, žiaurioje autoritarinėje valstybėje, kuri dabar kenčia nuo humanitarinės ir ekonominės krizės“.
Komisija ją pavadino „vienu iš išskirtiniausių civilinės drąsos pavyzdžių Lotynų Amerikoje pastaruoju metu“, pažymėdama, kad per pastaruosius metus ji buvo priversta gyventi slapstydamasi.
„Ji liko šalyje nepaisant rimtų grėsmių jos gyvybei, ir šis sprendimas įkvėpė milijonus žmonių“, – pridūrė J. W. Frydnesas.
Nobelio taikos premijos laimėtoja buvo paskelbta penktadienį Osle vykusios spaudos konferencijos metu.
Nobelio premija apdovanojama diplomu, aukso medaliu ir maždaug 1 mln. eurų pinigine premija.
Praėjusiais metais prestižinė premija buvo skirta Japonijos grupei „Nihon Hidankyo“, vienijančiai branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones.
Apdovanojimas bus įteiktas oficialioje ceremonijoje Osle gruodžio 10 d., 1896 m. mirusio premijos įsteigėjo, švedų išradėjo ir filantropo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
Taikos premija yra vienintelė Nobelio premija, skiriama Osle – kitų sričių premijos skelbiamos Stokholme.
2025 m. Nobelio premijų sezonas baigsis pirmadienį ekonomikos premijos įteikimu.
Pretendavo D. Trumpas
Į šį prestižinį apdovanojimą taikėsi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
D. Trumpas ne kartą aiškiai pareiškė, esą jis yra vertas šio apdovanojimo, paskutinį kartą teigdamas, kad šiais metais per septynis mėnesius pabaigė septynis konfliktus.
Po susitarimo dėl paliaubų Gazos Ruože į D. Trumpo pusę stojo keli pasaulio lyderiai. Argentinos prezidentas Javieras Milei ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahų teigė, esą D. Trumpas nusipelno šio apdovanojimo.
Nepaisant palaikymo, D. Trumpas palaikymą Nobelio taikos premijai gavo per vėlai. Nominacijas šių metų apdovanojimui buvo galima teikti iki sausio 31 dienos.
Nobelio premijų ekspertai Osle iki laureatės paskelbimo penktadienį tvirtino, kad D. Trumpas neturi jokių šansų.
Jie pažymėjo, kad jo „Pirmiausia – Amerika“ politika prieštarauja taikos premijos idealams, išdėstytiems Alfredo Nobelio 1895 m. testamente, kuriuo ši premija buvo įsteigta.