Burną pravėrė Rusijos FSB vadas: pažėrė absurdiškų kaltinimų NATO

„Profesionalams nekyla abejonių dėl NATO žvalgybos agentūrų dalyvavimo šiuose (dronų incidentuose – red. past.), juo labiau kad dronų provokacijos yra susijusios su vadinamuoju Rusijos „šešėliniu laivynu“, – rėžė A. Bortnikovas per NVS saugumo tarnybų ir specialiųjų tarnybų vadovų tarybos posėdį.

Pasak jo, Jungtinė Karalystė (JK) iš pradžių buvo pagrindinė kampanijos prieš tanklaivius, gabenančius rusišką naftą, varomoji jėga, siekdama „organizuoti Kaliningrado ir Rusijos laivų Baltijos jūroje jūrinę blokadą“.

A. Bortnikovas pažymėjo, kad Londonas vadovauja „karo partijai“, kuri „kursto isteriją dėl įsivaizduojamos grėsmės iš Rytų“, naudodamasis „provokacijomis ir dezinformacija“.

„Jei atmesime mintį, kad anglosaksai iš tikrųjų ketina pradėti Trečiąjį pasaulinį karą su branduoline valstybe, lieka tik vienas logiškas paaiškinimas jų agresyviems veiksmams – sukurti strateginį neapibrėžtumą ir įbauginti ES šalis“, – teigė A. Bortnikovas.

Jo teigimu, dėl to kapitalas iš Europos šalių pradės tekėti į JK vertybinių popierių rinką, o dalis iš 800 mlrd. eurų, kuriuos ES planuoja skirti persiginklavimui, atiteks būtent šios šalies karinės pramonės korporacijoms.

Rugsėjį kelios Europos šalys patyrė įsibrovimus į savo oro erdvę nežinomais dronais.

Rugsėjo 10-ąją, kai Rusija surengė masinį smūgį Ukrainai, Lenkija pranešė apie „didelį“ dronų skaičių, įskridusį į jos oro erdvę. NATO naikintuvai pirmą kartą buvo pakelti juos perimti.

Apie dronus, pastebėtus virš savo teritorijos, pranešė Danija, Norvegija, Lietuva ir Vokietija – šių šalių oro uostuose buvo sutrikdytas oro eismas.

Europos šalys apkaltino Rusiją dėl šių incidentų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva naudoja „šešėlinį laivyną“ dronams paleisti.

Vėliau Lenkijos prezidento nacionalinio saugumo biuro direktorius pareiškė, kad šalies žvalgybos tarnybos patvirtino šią informaciją. Jis taip pat tvirtino, kad Vokietijos, Danijos ir Norvegijos žvalgybos tarnybos turi panašių duomenų.

Spalio pradžioje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusija neturi taikinių Europoje dronų atakoms.

Jis taip pat pabrėžė, kad dronai yra „vienas iš būdų eskaluoti įtampą“ Europos Sąjungoje, „siekiant įvykdyti Vašingtono regioninio komiteto nurodymus ir padidinti gynybos išlaidas“.