S. Lecornu šansai išlikti poste pagerėjo, kai jam pavyko užsitikrinti socialistų paramą, sustabdžius nepopuliarią prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos nuostatą, pagal kurią pensinis amžius būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų.
Dabar S. Lecornu vyriausybė galės tęsti sudėtingą užduotį – stengtis, kad būtų patvirtintas kitų metų biudžetas, kuris numato didelius išlaidų karpymus ir naujas mokestines priemones.
Nuo E. Macrono 2024 m. viduryje paskelbtų pirmalaikių parlamento rinkimų Nacionalinė Asamblėja yra susiskirsčiusi į kelis politinius blokus, iš kurių nė vienas neturi valdančiosios daugumos arba negali sudaryti stabilios koalicijos.
Susiję straipsniai
S. Lecornu ministrų kabinetas yra jau ketvirtoji vyriausybė nuo tų rinkimų.
Didelė valstybės skola rodo būtinybę pasiekti visų partijų susitarimą dėl išlaidų mažinimo, tačiau gilūs partijų nesutarimai blogina visuomenės nuotaikas ir didina politinį nestabilumą šalyje.
Abu S. Lecornu tiesioginiai pirmtakai – Michelis Barnier ir François Bayrou – prarado pasitikėjimą Prancūzijoje, turinčioje antrąją pagal dydį euro zonos ekonomiką, bandydami įvesti nepopuliarias taupymo priemones.