Ši žinia socialiniuose tinkluose pasklido kaip žaibas: „Imkite, žmonės, nemokamai!“
Žmonės bulvių atvyko su priekabomis, karučiais, svogūnų tinklais, o kartais – tiesiog su viltimi, kad pagaliau kažkas gyvenime tikrai yra nemokama. Niekas neklausė, nes visi „žinojo“.
Netoliese įvykis greitai tapo sensacija – susidomėjo vietos žiniasklaida, o portalo „Fakt“ pakalbintas kaimo seniūnas, dar nežinodamas, kokio masto klaida įvyko, spėjo, kad galbūt kas nors tiesiog neatlaikė kainų spaudimo ir atidavė prekes žmonėms. Problema – niekas nieko neatidavinėjo.
Pirmadienį į vietą atvyko Piotras Gryta – vietinės spirito varyklos, esančios vos už kelių šimtų metrų nuo lauko, bendrasavininkas. Tuomet jis paaiškino, kad šios prekės buvo jo.
Teisėtai iš ūkininkų nupirktos – šešios sunkvežimių partijos, iš viso 150 tonų bulvių, kurios turėjo būti perdirbtos.
„Prekes nupirkome ketvirtadienį. Penktadienį sumokėjome. Tą dieną jos atvyko, ir mes jas išvertėme į lauką, nes sandėlyje nebuvo vietos. Gamybą planavome pradėti po keliolikos dienų. Savaitgalį nebuvau darbe. O kai sužinojau, kas įvyko – nebebuvo ką rinkti“, – portalui „Fakt“ papasakojo jis.
Jis pabrėžė, kad tai nebuvo jokia socialinė akcija.
„Tai nebuvo dovana. Tai buvo paprastas vagystės atvejis“, – sako jis.
Portalo „Fakt“ žurnalistams apklausiant miestelio gyventojus, į vietą atvažiavo vienas vyras. Bagažinėje – du maišai bulvių. Jis pripažino, kad jas paėmė, nes, pasak jo, tą darė ir visi kiti.
„Aš turiu savų – tris tonas. Bet padedu vienam pensininkui, senukui. Tai paėmiau jam“, – teigė jis.
Dėl dviejų maišų bulvių P. Gryta nepyko.
„Du maišai – niekis. Blogiau, kad buvo atvejų, kai išvažiavo pilni priekabų kroviniai. Ir tai jau ne atsitiktinumas, o sistemingas veikimas“, – pyko jis.
Taigi vieta, kur buvo 150 tonų bulvių, liko tuščia – buvo matyti tik keli supuvę gumbai ir ratų vėžės.
„Galbūt, paveikti kalbų, žmonės tiesiog nusprendė, kad jei guli – vadinasi, niekam nereikia. O žmonės kaip žmonės – pradėjo imti“, – pripažįsta kaimo gyventojas.
Keisčiausia visoje istorijoje tai, kad niekas nepasiteiravo, ar bulvės iš tikro buvo nemokamos.
„Turiu viešai nurodytą telefono numerį – jis kabo ant varyklos vartų. Dirbu čia 25 metus, visi mane pažįsta. Šiandien telefonas netyla, o savaitgalį – tyla. Jokių žinių. Tiesiog kilo banga – ir viskas“, – pasakojo P. Gryta.
Jis teigė, kad skandalo kelti nenori, tačiau taip pat neketina palikti reikalo ramybėje: „Jei kas pasiėmė bulvių – tegul ateina ir grąžina. Kitu atveju teks kreiptis į prokuratūrą. Tai buvo mano prekė – teisėtai įsigyta, apmokėta. Kas įvyko – tiesiog neįtikėtina.“
Parengta „Fakt“ inf.