Kelios NATO valstybės narės, kaip pranešama, turi informacijos, kad prieš kelerius metus „Estonia“ nuolaužose buvo įrengta techninė įranga, leidžianti tiksliai naviguoti povandeninius dronus ir robotus, sakoma Vokietijos žiniasklaidos pranešimuose.
Vakarų saugumo sluoksniuose manoma, kad tokias operacijas galėjo įvykdyti Rusijos pajėgos.
Vokietijos žiniasklaidos priemonės taip pat įtaria, kad Rusija žvalgybos tikslais galėjo naudoti zoną aplink nuolaužas, paslėpti jutiklius, galinčius įrašyti identifikuojančius NATO karo laivų ir povandeninių laivų garsus. Nardymas aplink „Estonia“ nuolaužas yra draudžiamas, pastebėti prie jų pritvirtintą įrangą nebūtų lengva.
2021 m. liepos mėnesį Suomija laikinai iki 2024 m. pabaigos panaikino „Estonia“ nuolaužų, kaip saugomų, statusą, kad valdžios institucijos galėtų ištirti, dėl kokių priežasčių keltas nuskendo.
Suomijos pasienio apsaugos tarnyba į Vokietijos žiniasklaidos prašymą pakomentuoti atsakė, kad dėl operatyvinių priežasčių neatskleis informacijos apie galimą stebėjimą. Vis dėlto, pasak Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD, Suomija puikiai žino apie Rusijos žvalgybos veiklą.
Estijos užsienio reikalų ministerija Vokietijos žiniasklaidai teigė, kad kartu su sąjungininkėmis atidžiai stebi įvykius Baltijos jūroje. Ji pabrėžė, kad Rusija tapo agresyvesnė, pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje.
Rusijos vyriausybė neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Keltas „Estonia“ per audrą Baltijos jūroje prie Suomijos krantų nuskendo 1994 metais. Ši nelaimė, nusinešusi 852 žmonių gyvybes, laikoma skaudžiausia jūrų katastrofa pokario Europos istorijoje.