Demonstrantai laikė plakatus ir skandavo, kad Latvija liktų šiame Europos Tarybos susitarime. Pasak policijos, tai buvo viena didžiausių pastaraisiais metais Latvijoje įvykusių demonstracijų – joje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.
Mitingas vyko priešais Latvijos parlamentą, kuris neseniai pirmuoju svarstymu pritarė opozicijos pateiktam įstatymo projektui dėl Latvijos pasitraukimo.
Šį žingsnį palaikė viena iš trijų valdančiųjų partijų. Lemiamas antrasis balsavimas numatytas ketvirtadienį.
Latvija tik praėjusiais metais po ilgų diskusijų ratifikavo šią konvenciją, kurią Europos Taryba parengė 2011-aisiais, o ji šalyje įsigaliojo 2024 m. gegužės 1 d. Stambulo konvencijoje smurtas prieš moteris priskiriamas žmogaus teisių pažeidimui.
Be to, joje išdėstytos politinės ir teisinės priemonės, kuriomis pasirašiusios šalys turi sukurti vienodą prevencijos, aukų apsaugos ir baudžiamojo persekiojimo sistemą.
Susitarimo kritikai ir oponentai argumentuoja, kad jis turi ideologinį pagrindą, kuris prieštarauja tradicinėms šeimos vertybėms Latvijoje.
Tuo metu moterų teisių organizacijos ir institucijos, dirbančios su smurto aukomis, įspėja, kad pasitraukus iš konvencijos gali būti pažengta atgal demokratijos ir žmogaus teisių klausimais.
Kiti žmonės atkreipia dėmesį į galimą reputacinę žalą – Latvija būtų pirmoji Europos Sąjungos šalis, pasitraukusi iš šio susitarimo.