Šalis jau daugiau nei dešimtmetį mėgina suvaldyti smurtinių nusikaltimų, siejamų su nusikaltėlių tinklais, skaičiaus augimą – čia beveik kasdien vyksta susišaudymai ir sprogdinimai, susiję su sąskaitų suvedinėjimu ir kovomis dėl narkotikų rinkos kontrolės.
Vyriausybė paragino policiją pateikti krizės apžvalgą ir pirmojoje, 2024 m. pateiktoje ataskaitoje nurodomas 14 tūkst. gaujų narių skaičius. Tačiau policijos komisarė Petra Lundh spaudos konferencijoje sakė, kad buvo pakeista skaičiavimo metodika.
„Nematome jokių aiškių padidėjimo ar sumažėjimo požymių, nors šių metų skaičiai atrodo didesni“, – žurnalistams sakė P. Lundh.
Ministro pirmininko Ulfo Kristersono dešiniojo sparno vyriausybė į valdžią atėjo 2022 m., žadėdama kovoti su nusikalstamumu. Ji suteikė policijai platesnius įgaliojimus ir nustatė priemones, skirtas kovoti su jaunimo nusikalstamumu, įskaitant planus sumažinti baudžiamosios atsakomybės amžių nuo 15 iki 13 metų.
Kitos priemonės apima specialių kalėjimų skyrių jaunimui steigimą vietoj dabartinių jaunimo namų, švelnesnių bausmių jauniems nusikaltėliams panaikinimą ir leidimą policijai taikyti griežtesnes priemones vaikų atžvilgiu, kad būtų galima pasiekti nusikaltėlius, užsakančius nusikaltimus.
Šalyje beveik kasdien vyksta šaudymai ir sprogdinimai viešose vietose, kartais nusinešantys nekaltų aukų.
Statistikos duomenimis, mirtinų šaudynių sumažėjo, tačiau padaugėjo sprogdinimų.
P. Lundh teigė, kad pastaraisiais metais padaugėjo baudžiamojo persekiojimo atvejų, tačiau pabrėžė, kad šios problemos negali išspręsti vien policija.
„Galime daryti išvadą, kad tokio pobūdžio nusikaltimų, kurie kelia grėsmę visuomenei, negalima įveikti vien tik baudžiamosiomis bylomis. Vietoj to mes taip pat turime stengtis, kad jie neįvyktų“, – sakė ji, ragindama dėti pastangas mažinti vaikų ir jaunuolių, pasirengusių vykdyti nusikaltimus, „antplūdį“.