Rugsėjį žemesnės instancijos teismas pripažino buvusį dešiniųjų pažiūrų prezidentą, ėjusį valstybės vadovo pareigas nuo 2007 iki 2012 m., kaltu dėl bandymo gauti finansavimą iš Muammaro Kadhafi valdomos Libijos kampanijai, po kurios jis buvo išrinktas, ir nuteisė jį kalėti penkerius metus.
70 metų N. Sarkozy atvyko į kalėjimą spalio 21 d. ir tapo pirmuoju įkalintu Europos Sąjungos valstybės buvusiu vadovu. Jo advokatai iškart ėmėsi pastangų, kad jis būtų paleistas. Pirmadienį Paryžiaus apeliacinis teismas nagrinės prašymą, N. Sarkozy dalyvaus vaizdo skambučiu. Tikimasi, kad teismas tą pačią dieną priims sprendimą. Jei teismas patenkins prašymą, N. Sarkozy gali būti nedelsiant paleistas.
Pagal Prancūzijos įstatymus jis gali būti laikomas už grotų tik tuo atveju, jei nerandama jokio kito būdo apsaugoti įrodymus, užkirsti kelią paveikti liudytojus, neleisti jam pabėgti ar pakartotinai nusikalsti arba jį apsaugoti. N. Sarkozy gali būti paleistas su sąlyga, kad bus teismo kontroliuojamas, arba jam gali būti skirtas namų areštas su elektronine apykoje.
Buvęs prezidentas, vedęs dainininkę ir manekenę Carlą Bruni, vienutėje praleido daugiau nei dvi savaites. Tačiau du asmens sargybiniai užima gretimą kamerą, kad užtikrintų jo saugumą.
Praėjusio mėnesio pabaigoje N. Sarkozy aplankė teisingumo ministras Geraldas Darmaninas, nepaisant Prancūzijos vyriausiojo prokuroro Remy Heitzo perspėjimų, kad tai gali „pakirsti teisėjų nepriklausomumą“ prieš apeliacinį procesą.
N. Sarkozy yra pirmasis įkalintas Prancūzijos lyderis po Philippe'o Petaino, su naciais kolaboravusio ir po Antrojo pasaulinio karo įkalinto valstybės vadovo.
2012 m. perrinkimo kampaniją pralaimėjęs N. Sarkozy susidūrė su daugybe teisinių problemų ir jau buvo nuteistas dviejose kitose bylose, įskaitant už kyšininkavimą.