Apie tai pasakojo buvęs Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas, generolas majoras Ilja Pavlenko, praneša „RBC-Ukraina“.
Baltarusija prarado karinį suverenitetą
Pasak I. Pavlenko, Baltarusija jau seniai prarado savo karinį suverenitetą. Tai ypač akivaizdu, analizuojant Ukrainos praeities patirtį.
A. Lukašenka lieja pagiežą ant Lietuvos: šalį vadina menka, o incidentą laiko beprotiška afera
Pavyzdžiui, pagal susitarimą dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje, Ukrainos karinės jūrų pajėgos iš pradžių buvo išvestos į Donuzlavo įlanką, o vėliau buvo leista dislokuoti FSB padalinius Sevastopolyje. Vėliau Rusijos specialiosios tarnybos pradėjo vykdyti plataus masto destrukcines veiklas.
„Todėl manome, kad karinėje srityje Baltarusija iš tiesų neturi savo suvereniteto. Juk jau seniai vyksta vieningos valstybės su rusais kūrimo procesas“, – sakė generolas.
Šią tezę patvirtina Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos, taip pat tai, kad Baltarusijos teritorijoje Rusijos kariuomenei nekeliama jokių kliūčių. Ukrainos žvalgyba užfiksavo Rusijos kariuomenės keliones civilinėmis uniformomis, kurių tikslas buvo ištirti kelių būklę, kad būtų galima planuoti greitą pajėgų perkėlimą.
„Ypač po bendrų susitarimų pasirašymo, karinės doktrinos pakeitimo ir bendros karinių pajėgų grupės sukūrimo – visa tai jau seniai rodo, kad, deja, šioje srityje Baltarusija faktiškai prarado suverenitetą. Turiu omenyje karinę sritį ir specialiųjų tarnybų veiklą“, – pridūrė I. Pavlenko.
Susiję straipsniai
Kas yra „košmaras“ A. Lukašenkai?
Kaip pažymėjo Rena Marutian iš Nacionalinio saugumo instituto, šiuo metu Baltarusijos specialiosios tarnybos dalyvauja specialiosiose operacijose prieš Ukrainą.
„Tai gali būti kibernetinės operacijos ir dezinformacijos kampanijos. Kiek apskritai šie hibridiniai iššūkiai yra pavojingi šiauriniams Ukrainos regionams?“, – paklausė ji.
Pasak I. Pavlenko, Baltarusijos specialiosios tarnybos yra visiškai kontroliuojamos rusų, bet yra žymiai silpnesnės. Visų pirma, jos specializuojasi ne tiek atakose, kiek žvalgyboje kibernetinėje erdvėje, įskaitant Europą ir Ukrainos pasienį.
„Grėsmė yra, bet ji kyla ne iš Baltarusijos režimo, o iš agresoriaus šalies“, – paaiškino buvęs Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas.
Nepaisant to, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neabejotinai turi silpnų vietų. Jo baisiausias košmaras – priversti Baltarusiją tiesiogiai dalyvauti karo veiksmuose ar kokiose nors provokacijose.
Todėl jis stengiasi sudaryti tokias sąlygas, kurios nuolat įrodytų V. Putinui, kad jis yra naudingas. Pavyzdžiui, gaminant raketas, radijo elektronikos prietaisus, strateginių pajėgų važiuokles ar degalus. Ypač esant Ukrainos diplomatinių streikų prieš priešo pajėgas sąlygoms.
Antra, V. Putinas kariauja ne dėl Ukrainos ar Baltarusijos teritorijų, o dėl kitų žaidimo taisyklių sukūrimo, kurios leistų rusams gauti ekonominės naudos, pažymėjo Ilja Pavlenko. Net Baltarusijos specialiosios tarnybos turėjo daugiau užduočių spręsti ekonominius klausimus, kad galėtų skatinti savo produkciją rinkose.
A. Lukašenkos režimas pateko į tokias sąlygas, kad labai priklauso nuo importo, eksporto ir kitų ekonominių veiksnių. Ir šiuo metu vis labiau perima Rusijos praktiką.
„Todėl jis košmaruose mato, kad jam bus pavesta pradėti eskalavimą. Dėl to jis teikia pirmenybę ekonomikos plėtrai, kuri, ekspertų vertinimu, prarado pusę numatyto augimo iki 2026 m., o tai tik pradžia“, – pridūrė I. Pavlenko.
Kodėl Ukraina nepuola objektų Baltarusijoje
Nepaisant to, kad Baltarusija iš esmės yra Rusijos sąjungininkė agresyviame kare, Ukraina nepuola objektų Baltarusijos teritorijoje. Nors žvalgyba nustatė visus taikinius, ištyrė juos ir sudarė atskirą registrą kiekvienam iš jų.
„Čia kyla klausimas dėl tikslingumo. Dar TSRS laikais buvo statomi raketiniai keliai iš Baltarusijos į Ukrainos Černovicų sritį. Ar verta duoti V. Putinui papildomą priežastį spaudžiant Baltarusijos režimą, kad šis paskelbtų mobilizaciją ir visapusiškai įsitrauktų į karą? Šiuo metu manome, kad tai nėra tikslinga“, – paaiškino I. Pavlenko.
Tuo pačiu metu A. Lukašenka bijo rusų buvimo ir militarizacijos, nes visuomenė palaipsniui prie to pripranta, kaip tai buvo Ukrainos Kryme. Ir jei Rusijos įsikišimas bus pernelyg didelis, jis tiesiog gali prarasti valdžią.
„Jis viską daro dėl valdžios, o ne dėl pagalbos V. Putinui. Laikas, žinoma, dirba ne mūsų naudai. Rusai moka, žino, kaip tai daryti palaipsniui, kaip kurti savo tapatybę, išlaikyti kalbą. Mes tikimės, kad demokratija ten anksčiau ar vėliau nugalės“, – apibendrino generolas.
Parengta pagal „RBC-Ukraina“ inf.