Baltieji rūmai patvirtino kalbas apie JAV taikos planą: „Tai naudinga abiem pusėms“ Sureagavo ir V. Zelenskis

„Specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Marco Rubio pastarąjį mėnesį tyliai dirbo prie plano“, – sakė ji.

„Jie bendravo su abiem pusėmis, Rusija ir Ukraina, kad suprastų, ką šios šalys įsipareigotų padaryti, kad būtų pasiektas ilgalaikis ir tvirtas taikos susitarimas“, – teigė ji.

K. Leavitt sako, kad derybos tęsiasi, ir ji neketina „aptarinėti plano detalių“.

„Tai geras planas tiek Rusijai, tiek Ukrainai, ir mes manome, kad jis turėtų būti priimtinas abiem pusėms, todėl labai stengiamės jį įgyvendinti“, – sakė ji.

K. Leavitt taip pat patvirtino, kad JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas šiandien susitiko su Volodymyru Zelenskiu.

„Mes kalbėjomės su juo po susitikimo. Jis yra labai optimistiškai nusiteikęs. Mes vedame konstruktyvias derybas su abiem pusėmis dėl šio karo pabaigos“, – sako ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat sureagavo į JAV siūlomą taiklos planą. Taip pat pasidalijo detalėmis apie šiandien Kijeve įvykusį susitikimą su JAV kariuomenės sekretoriumi.

„X“ paskelbtame įraše Ukrainos prezidentas sakė, kad su Danieliu Driscollu aptarė „galimybes pasiekti tikrą taiką“ ir JAV bei Ukrainos dialogo formas, taip pat „naujus diplomatijos impulsus“.

„Ukrainos ir Jungtinių Valstijų komandos dirbs prie plano, kaip užbaigti karą, nuostatų. Esame pasirengę konstruktyviam, sąžiningam ir greitam darbui“, – pridūrė V. Zelenskis.

Plano detalės, kurias naujienų agentūrai AFP pateikė su šiuo klausimu susipažinęs neįvardytas aukšto rango pareigūnas, rodo, kad Ukraina yra raginama sutikti su kai kuriais pagrindiniais Rusijos reikalavimais, įskaitant nuolaidas, kurias Kyjivas anksčiau atmetė kaip prilygstančias kapituliacijai.

Tuo pačiu metu šis šaltinis AFP teigė, kad „lieka neaišku“, kokius įsipareigojimus mainais prisiimtų Rusija.

Teritorijų klausimu plane esą reikalaujama „pripažinti Krymą ir kitus regionus, kuriuos užėmė rusai“, teigė šaltinis.

Rusijos armija yra okupavusi apie penktadalį Ukrainos teritorijos, kurios didžioji dalis per ilgus karo metus buvo nuniokota.

2022 m. Kremlius aneksavo keturis Ukrainos regionus – Donecką, Luhanską, Zaporižią ir Chersoną – nors ir neturėjo visiškos jų kontrolės.

2014 m. Rusija taip pat aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau yra reikalavęs, kad Ukraina visiškai išvestų savo kariuomenę iš Donecko ir Luhansko, ir pasiūlęs įšaldyti fronto liniją pietiniuose Zaporižios ir Chersono regionuose, teigė Turkijos užsienio reikalų ministras, kuris šiemet tarpininkavo trijuose taikos derybų raunduose.

Ukraina teigė niekada nepripažinsianti Rusijos kontrolės savo teritorijoje, tačiau yra pripažinusi, kad gali būti priversta ją vėliau susigrąžinti diplomatinėmis priemonėmis.

Ukrainai atsisakius teritorijų Donecko ir Luhansko regionuose, kurias ji vis dar kontroliuoja, šaliai gali tapti dar sunkiau apsiginti nuo būsimų Rusijos atakų.

„Tai yra mūsų šalies išlikimo klausimas“, – neseniai sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pagal planą Ukraina esą turėtų sumažinti savo armiją iki 400 tūkst. karių, t. y. daugiau nei perpus, tas pats šaltinis sakė AFP.

Kyjivas taip pat turėtų atsisakyti visų ilgojo nuotolio ginklų.

AFP pažymi, kad tai atitinka kitus Rusijos reikalavimus Ukrainai, pateiktus šių metų pradžioje Stambule vykusiuose derybose, kai Maskva pareikalavo sumažinti kariuomenės dydi, uždrausti mobilizaciją ir sustabdyti Vakarų ginklų tiekimą.

Rusija taip pat ne kartą pareiškė netoleruosianti jokių NATO pajėgų Ukrainos teritorijoje.

Tuo metu Ukraina nori konkrečių Vakarų remiamų saugumo garantijų, įskaitant europiečių taikos palaikymo pajėgas, kurios galėtų apsaugoti nuo Rusijos invazijos ateityje.

JAV naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad šį planą parengė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, slapta konsultuodamasi su Rusija.

Daugelis plano elementų atrodo atspindi Maskvos kartotus reikalavimus karui užbaigti.

„Atrodo, kad rusai tai pasiūlė amerikiečiams, o šie sutiko“, – AFP sakė tas pats šaltinis.

„Svarbus niuansas yra tas, kad mes nesuprantame, ar visa tai kilo iš paties Trumpo“, ar „iš jo aplinkos“, – pridūrė jis.

Nuo grįžimo į Baltuosius rūmus JAV prezidento pozicija dėl karo Ukrainoje smarkiai svyravo.

Nuo šių metų pradžios buvo visko: nuo Ukrainos prezidento vadinimo „diktatoriumi“ iki raginimų Kyjivui pamėginti atgauti visas Rusijos užimtas teritorijas ir sankcijų Maskvai.