JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija esą neturėjo teisės aktyvuoti sostinės pajėgų be primygtinio vietos institucijų reikalavimo. Be to, ji negalėjo siųsti į Vašingtoną gvardiečių iš kitų federalinių valstijų policijos tikslais, teigiama toliau nutartyje.
J. Cobb nurodė nutraukti Nacionalinės gvardijos dislokavimą, tačiau trims savaitėms šį sprendimą sustabdė, kad D. Trumpo vyriausybė galėtų pateikti apeliaciją. Todėl nutartis negalios iki gruodžio 11 d.
Nacionalinė gvardija yra kariniai rezerviniai daliniai ir priklauso JAV ginkluotosioms pajėgoms. Ji paprastai kontroliuojama valstijų ir panaudojama, pavyzdžiui, stichijų, neramumų ar kitų ekstremalių situacijų atveju. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis kontrolę gali perimti ir JAV prezidentas. Vašingtonui galioja specialios taisyklės.
Susiję straipsniai
D. Trumpas rugpjūtį nurodė nusiųsti į Vašingtoną gvardiečius ir jų mobilizaciją argumentavo esą kerojančiu nusikalstamumu. Tačiau nusikalstamumo statistika to nepatvirtina. Miestas ėmėsi teisinių veiksmų prieš D. Trumpo sprendimą. J. Cobb savo nutartyje nurodė, kad Nacionalinės gvardijos kariai patruliuoja prie paminklų, metro stotyse bei sostinės gyvenamuosiuose kvartaluose.
Anot žiniasklaidos, šiuo metu Vašingtone veikia apie 2 tūkst. 300 gvardiečių. Anot J. Cobb, jie mieste turi likti iki 2026 m. vasario pabaigos. Atitinkami kaštai, pasak stoties CNN, vertinami maždaug milijonu dolerių (867 tūkst. 100) per dieną.
D. Trumpas nurodė Nacionalinei gvardijai patruliuoti ir kituose miestuose. Dėl to vyksta keli teisminiai procesai.