„Pone prezidente, lai Turkija būna stabilumo ir tautų suartėjimo šaltinis, tarnaujant teisingai ir ilgalaikei taikai“, – sakė jis pareigūnams ir diplomatams sostinėje Ankaroje, pradėdamas keturių dienų vizitą.
„Šiandien labiau nei bet kada mums reikia žmonių, kurie skatintų dialogą ir jo imtųsi su tvirta valia ir kantriu ryžtu“, – sakė jis, perspėdamas apie „iki pasaulinio lygmens padidėjusį konfliktų lygį“.
Turkija vis labiau pateikia save kaip svarbią tarpininkę drauge su Vakarų galybėmis, nuolat dalyvaudama pastangose sureguliuoti konfliktus – nuo karų Ukrainoje ir Gazos Ruože iki Afrikos kyšulyje ir toliau.
Leonas pabrėžė ypatingą Turkijos, kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų, Azijos ir Europos vaidmenį, ir sakė, kad šalis yra svarbi Viduržemio jūros regiono ir viso pasaulio dabarčiai bei ateičiai, visų pirma dėl vertingos savo vidaus įvairovės.
„Vienodumas būtų skurdinantis. Iš tiesų, visuomenė gyva, jei joje yra įvairovė“, – sakė popiežius šalyje, kurioje dauguma iš 86 mln. gyventojų yra sunitai musulmonai ir maždaug 100 tūkst. yra krikščionys.
„Krikščionys trokšta teigiamai prisidėti prie jūsų šalies vienybės. Jie yra – ir jaučiasi – turkų tapatybės dalimi“, – sakė Leonas XIV.
Pasaulio katalikų lyderis taip pat teigė, kad tokioje visuomenėje kaip Turkijos, kurioje religija vaidina matomą vaidmenį, „būtina gerbti kiekvieno žmogaus orumą ir laisvę“.
„Mes visi esame Dievo vaikai, ir tai turi asmeninių, socialinių ir politinių pasekmių (...) Tai didelis iššūkis, turintis pakeisti vietos politiką ir tarptautinius santykius“, – sakė Leonas.