Atitinkama Tarptautinės sausumos minų ir kasetinės amunicijos uždraudimo kampanijos (ICBL–CMC) ataskaita buvo pristatyta Ženevoje, kur šią savaitę susitinka Otavos konvenciją pasirašiusios šalys.
1997 m. priimta Otavos konvencija draudžia naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti visų tipų priešpėstines minas, kurios laikomos ypač nehumaniškais ginklais. Šį susitarimą yra pasirašę daugiau nei 160 valstybių. Tarp jų nėra Rusijos, JAV, Kinijos, Indijos, Pakistano ir Izraelio.
Motyvuodamos didėjančia karine grėsme, kurią kelia Maskva, anksčiau šiais metais už pasitraukimą iš šios sutarties balsavo Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva ir Suomija. Apie ketinimus pasitraukti iš susitarimo prabilo ir Rusijos užpulta Ukraina, tačiau sutartis neleidžia to daryti konfliktuose dalyvaujančioms šalims.
ICBL–CMC direktorė Tamar Gabelnick paragino kitas susitarimą pasirašiusias šalis neleisti, kad iš jos pasitrauktų dar daugiau valstybių, ir siekti sustabdyti priešpėstinių minų naudojimą, gamybą ir įsigijimą visame pasaulyje.
„Grįžti atgal nėra tinkamas variantas; mes nuėjome per toli, o žmogiškoji kaina yra tiesiog per didelė“, – sakė ji.
Remiantis ataskaita, praėjusiais metais 90 proc. sausumos minų aukų buvo civiliai. Beveik pusė iš 6 tūkst. 279 aukų užfiksuotos Mianmare ir Sirijoje – nė viena iš šių šalių nėra pasirašiusi minėtos sutarties.