Čia jis, be to, paragino savo rėmėjus „vėl pakilti ginti Korėjos Respublikos laisvę“.
„Ši šalis priklauso jums, suvereniai tautai“, – teigė buvęs prezidentas. Savo įpėdinį Lee Jae Myungą jis pavadino „neteisėtos ir korumpuotos diktatūros“ vadovu.
Pirmųjų karo padėties paskelbimo metinių proga tūkstančiai Yoon Suk Yeolo priešininkų susirinko netoli parlamento Seule. Jo šalininkų eitynėse dalyvavo keli šimtai žmonių.
Kilus ginčui dėl biudžeto, Yoon Suk Yeolas 2024 m. gruodžio 3 d. laikinai paskelbė karo padėtį, taip įstumdamas Pietų Korėją į gilią politinę krizę. Parlamentas Seule tada balsavo už tuometinio prezidento nušalinimą – tai balandį patvirtino Pietų Korėjos konstitucinis teismas.
Buvusiam Pietų Korėjos vadovui, be kita ko, jau pareikšti kaltinimai dėl rinkimų klastojimo, maišto ir piktnaudžiavimo valdžia.
Jei būtų pripažintas kaltu, Yoon Suk Yeolui grės kalėjimas iki gyvos galvos ant net mirties bausmė.
Buvęs prezidentas gegužę pasitraukė iš savo konservatorių partijos, taip užbėgdamas už akių pašalinimui. Pirmalaikius prezidento rinkimus birželį laimėjo ligšiolinis opozicijos lyderis Lee Jae Myungas.
Lee Jae Myungas nuo savo kadencijos pradžios birželį ėmėsi įvairių žingsnių, kad sušvelnintų įtampą tarp Seulo ir Pchenjano. Tuo jis aiškiai skiriasi nuo savo pirmtako. Tačiau šalis ir toliau yra labai susiskaldžiusi.