Pažymėtina, kad D. Medvedevas pareiškė, jog Europos Sąjunga tokiu būdu nori „pavogti“ Rusijos turtą, o jei tai įvyks, Briuselis ir „atskiros“ Europos Sąjungos šalys gali „sukelti“ karą su Rusija.
„Jei įpykusi Europos Sąjunga vis dėlto bandys pavogti Belgijoje įšaldytus Rusijos aktyvus, išduodama vadinamąją reparacijų paskolą, tokie veiksmai pagal tarptautinę teisę gali būti kvalifikuojami kaip ypatingos rūšies casus belli (formali priežastis ar pagrindas vienai valstybei paskelbti karą kitai – red. pastaba) su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis Briuseliui ir atskiroms ES šalims“, – rašė jis.
Be to, D. Medvedevas pažymėjo, kad šių lėšų grąžinimas jau gali vykti ne per teismą, o „tikromis reparacijomis, sumokėtomis natūra“.
Anksčiau „Unian“ pranešė, kad leidinys „The Telegraph“ informavo, jog šiuo metu įšaldytų Rusijos aktyvų suma sudaro 140 proc. viso Ukrainos BVP ir yra daugiau nei keturis kartus didesnė už jos gynybos biudžetą. Teigiama, kad jei ši suma būtų skirta Ukrainos perginklavimui ir aprūpinimui, tai galėtų pakeisti karo eigą.
Be to, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas taptų pirmuoju agresoriumi istorijoje, kuris būtų priverstas finansuoti pasipriešinimą savo pačio agresijai.
Portalas „Politico“ mano, jog jei spalio mėn. viršūnių susitikime Europos Sąjungos lyderiai susitartų paspartinti kredito plano įgyvendinimą, tai būtų galingas signalas V. Putinui apie ilgalaikę Ukrainos stiprybę, taip pat tvirtą Europos įsipareigojimą savigynai.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europa buvo susilpninti nesutarimų dėl dar vienų JAV prezidento Donaldo Trumpo bandymų atnaujinti taikos derybas.
Parengta pagal „Unian“ inf.