V. Putino metinėje kalboje – grasinimai dėl bandymų blokuoti Kaliningrado sritį

Į spaudos konferenciją atvyko ir Vakarų žiniasklaidos atstovai, tačiau praėjusiais metais jiems buvo leista užduoti tik du klausimus.

Didžiąją dalį eterio užima valstybiniai naujienų portalai ir įvairių šalies regionų atstovai, kurie užduoda griežtai surežisuotus klausimus.

„Žinoma, bus atstovų iš draugiškų šalių, taip pat ir tokių, kurie toliau dirba čia iš nedraugiškų šalių. Jie turės galimybę užduoti klausimus, kaip ir visi kiti“, – antradienį tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Renginys, vadinamas „Tiesiogine linija“, vyksta tiesioginės klausimų-atsakymų sesijos principu. Kremlius tvirtina, kad Rusijos visuomenė uždavė beveik 3 mln. klausimų, kurie buvo atidžiai peržvelgti.

V. Putinas jau keletą dienų rusams kartoja, kad jei diplomatija nesuveiks, Maskva likusią rytinės Ukrainos dalį pasiims jėga.

2022 m. vasario mėn. jo pradėta plataus masto invazija į Ukrainą tapo didžiausiu kariniu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nusinešusiu tūkstančius gyvybių abiejose pusėse.

Nuo tada Rusija gyvena su didžiulėmis Vakarų sankcijomis ir nuo sovietų laikų nematytomis vidaus represijoms prieš disidentus.

Kritika dėl Ukrainos puolimo Rusijoje yra draudžiama, o už pasisakymus prieš jį Maskva nubaudė tūkstančius savo piliečių. Visi V. Putino politiniai oponentai yra tremtyje, kalėjime arba mirę.

Maskvoje Kremliaus ir Raudonosios aikštės apylinkėse buvo sustiprintos saugumo priemonės, kai kurios zonos buvo uždarytos pėstiesiems.

Miesto gatvėse pasirodė dešimtys policijos automobilių ir specialiųjų tarnybų pareigūnų. Portalas Lrytas pateikia svarbiausius V. Putino išsakytus komentarus.

V. Putinas metinės konferencijos pabaigoje pareiškė, neva Rusija yra „pasirengusi apsvarstyti“ galimybę sustabdyti oro smūgius Ukrainai, kad šalyje galėtų būti surengti rinkimai. 

Jis pridūrė, kad Ukrainos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti balsavime.

Kremlius ragina prezidentą Volodymyrą Zelenskį – kurio prezidento kadencijos pabaiga buvo numatyta 2024 m. – surengti rinkimus Ukrainoje. Šalies konstitucija neleidžia jų skelbti karo metu

Ukraina išreiškė susirūpinimą, kad Rusija gali lengvai kištis į jos rinkimus. Nepaisant šių problemų V. Zelenskis pasiūlė, kad rinkimus būtų galima surengti, jei būtų užtikrintas šalies saugumas balsavimo metu.

V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija nepuls kitų šalių tuo atveju, jei su ja bus elgiamasi „pagarbiai“.

Taip Kremliaus vadovas atmetė nuogąstavimus, kad Maskva kelia grėsmę rytinių NATO valstybių saugumui: „Jūs paklausėte: ar bus naujos specialiosios karinės operacijos? Nebus jokių operacijų, jei elgsitės su mumis pagarbiai, jei paisysite mūsų interesų, kaip mes nuolat stengėmės paisyti jūsiškių.“

Rusijos vadovas apkaltino Vakarų lyderius, neva jie „savo rankomis sukūrė dabartinę situaciją“ Ukrainoje ir dar labiau eskaluoja konfliktą.

„Jie nuolat kalba apie tai, kad ruošiasi karui su Rusija“, – sakė jis.

V. Putinas pridūrė, neva teiginiai apie galima Europos puolimą yra „nesąmoningi“.

„Tai daroma remiantis jų vidine politine motyvacija, siekiant sukurti priešų įvaizdį. Kad būtų užmaskuotos klaidos, kurios sistemingai buvo daromos lyderių ekonomikos ir socialinės politikos srityse“, – tvirtino jis.

Rusijos vadovas pakomentavo penktadienio smūgį Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje, teigdamas, esą nors tai nesutrukdys tiekimo, Kremlius visada atsakys.

Tai buvo pirmas kartas, kai Ukrainos dronai smogė rusų tanklaiviui Viduržemio jūroje. V. Putinas pareiškė, kad tai tik „kels papildomas grėsmes“.

V. Putinas taip pat įspėjo, kad bet koks bandymas užblokuoti Rusijai priklausančią Kaliningrado sritį „tik sukels neregėtą konflikto eskalaciją“ ir gali sukelti „plačios apimties tarptautinį konfliktą“.

Metinėje spaudos konferencijoje V. Putinas taip pat sulaukė klausimo iš portalo „NBC News“ žurnalisto Keiro Simmonso.

Jis paklausė, ar Rusijos vadovas laikytų save atsakingu už ukrainiečių ir rusų žūtis tuo atveju, jei jis atmestų Donaldo Trumpo pasiūlytą taikos planą.

Rusijos vadovas atsakė, kad nelaikytų saves atsakingu ir pridūrė: „Mes nepradėjome šio karo.“

Kremliaus šeimininkas neigė savo kaltę nepaisant to, kad Rusija neteisėtai aneksavo Krymo pusiasalį 2014 m., sukėlė karą Donbase, įsteigė separatistų liaudies respublikas. Vėliau Maskva pradėjo nelegalią plataus masto invaziją į Ukrainą.

Po kelių klausimų apie vidaus politiką – įskaitant ateivius – V. Putinas vėl grįžo prie Ukrainos temos.

Jis pagyrė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo rimtas pastangas užbaigti konfliktą ir pridūrė, kad Baltųjų rūmų vadovas sąžiningai siekia nutraukti karą.

V. Putinas primygtinai tvirtino, kad rugpjūtį vykusiose derybose su D. Trumpu rusų delegacija sutiko priimti tam tikrus kompromisus, – nors nepatikslino, kokias nuolaidas turėjo omenyje.

Todėl, anot Rusijos vadovo, „teigti, kad mes ką nors atmetame ar atsisakome, yra neteisinga ir nepagrįsta“.

„Kamuolys visiškai yra mūsų taip vadinamo Vakarų priešininko – Kyjivo režimo – ir jo Europos rėmėjų aikštelėje“, – teigė jis.

V. Putinas taip pat sulaukė klausimo apie galimybę turėti normalesnius santykius su NATO. Jis pakartojo jau įprastu tapusį nusiskundimą dėl Aljanso plėtros į rytus per pastaruosius 30 metų.

Rusijos vadovas teigė, kad tai įvyko nepaisant Rusijai duotų pažadų. Praktikoje NATO plėtra, anot V. Putino, „reiškė karinės infrastruktūros priartinimą prie mūsų sienų, kas kelia mūsų teisėtą susirūpinimą“.

V. Putinas nepateikė jokių refleksijų, kodėl šios šalys norėjo prisijungti prie NATO. Jis dar kartą pakartojo, kad, norint nutraukti karą Ukrainoje, reikėtų išspręsti „konflikto šaknis“.

V. Putinas savo kalboje pareiškė, esą Rusijos gynybos ministerija sulaukė tiek savanorių, kad teko „sukurti konkursą“ dėl vietų: „Pernai į kariuomenę įstojo daugiau nei 400 tūkst. žmonių.“

„Norinčių tarnauti naujo tipo kariuomenėje (naudoti dronus – red. past.) skaičius toks didelis, kad Gynybos ministerija turi sukurti konkursą“, – pažymėjo Rusijos vadovas. V. Putinas primygtinai tvirtino, kad jaunesni žmonės, įskaitant universitetų studentus, imasi akademines atostogas, kad taptų dronų operatoriais.

Rusija vasarą įsteigė naują atskirą karinių pajėgų šaką, pavadintą Nevaldomų Sistemų Pajėgomis, skirtą dronų karui.

Tuo metu Kremliaus patarėjas Vladimiras Medinskis teigė, kad Rusija perdavė 1 tūkst. ukrainiečių karių palaikus Kyjivui.

Tai neva buvo įvykdyta pagal Stambule pasirašytą susitarimą. V. Medinskis pridūrė, neva mainais į tai rusai gavo 26 kareivių kūnus.

Kalinių mainų susitarimai buvo sudaryti Turkijoje 2022 metais. Buvo nustatytos taisyklės dideliems kalinių mainams tarp Rusijos ir Ukrainos.

Tūkstančiai kalinių buvo paleisti pagal susitarimą, nors šie mainai buvo nereguliarūs ir dažnai sutrikdavo dėl eskalacijos fronte.

V. Putinas metinėje konferencijoje Europos Sąjungos (ES) lyderius, siekiančius panaudoti įšaldytą Rusijos turtą pavadino vagimis ir pareiškė, kad tai net „nebūtų tinkamas šio veiksmo apibūdininimas“.

„Vagystė vyksta slapta, o čia tai daroma atvirai“, – pridūrė jis.

Vakar Europos Sąjunga (ES) susitarė dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainos gynybai finansuoti. Daugelis žemyno lyderių norėjo tiesiogiai panaudoti Rusijos turtą, įšaldytą bloko šalyse – jo vertė siekia apie 200 mlrd. eurų – Ukrainai remti.

Tačiau teisiniai nuogąstavimai, kuriuos išsakė Belgija, kur laikoma didžioji dalis šio turto, paskatino ES vietoje to susitarti dėl paskolos.

Aštrindamas savo retoriką, Rusijos vadovas šią savaitę ES lyderius pavadino „paršeliais“ ir grasino „karinėmis priemonėmis“ užimti likusią Ukrainos teritoriją, kurią paskelbė priklausančia Rusijai, jei derybos žlugtų.

V. Putinas pareiškė, kad ES ketinimas finansuoti Ukrainą iš įšaldytų Rusijos lėšų tūrėtų „rimtų pasekmių“: „Tai yra vagystė. Pasekmės vagims būna labai rimtos.“

Pasak Kremliaus vadovo, ES valstybės, vakar susitarusios dėl paskolos Ukrainai, užsikrauna papildomą naštą savo biudžetams - joms bus „labai sunku“.

Kremliaus šeimininkas taip pat ragino nesureikšminti nuogąstavimų dėl Rusijos ekonomikos sulėtėjimo. Jis aiškino, esą Rusijos ekonomika yra stabili ir atrodo geriau nei vangiai augančios ekonomikos visoje Europoje.

AFP žurnalistai pažymi, kad Rusijos ekonomika balansuoja ant recesijos ribos, o jos augimo rodiklis siekia vos aukščiau nulio.

Rusijos vadovo nuomone, šalies turto panaudojimas pakirstų pasitikėjimą euro zona – „kai tik pradedi, kelio atgal nebėra“. Kremlius ginsis teismuose – jurisdikcijoje, kuri nepriklauso nuo politinių sprendimų.

V. Putinas teigė, kad Europa anksčiau ar vėliau turės grąžinti tai, ką pavogs iš Rusijos turto.

„Nelengva priimti sprendimus, susijusius su kitų žmonių pinigų vagyste. Tačiau tiems, kurie bando tai daryti, kyla ir kitų, rimtesnių pasekmių.

Tai nėra tik smūgis įvaizdžiui – šiuo atveju tai kenkia pasitikėjimui eurozona, nes, žinoma, daugelis šalių, ne tik Rusija, laiko savo aukso ir užsienio valiutos rezervus eurozonoje.“

V. Putinas pareiškė, kad Rusija iki metų pabaigos toliau skelbs apie pergales. Rusijos vadovas turi „pasitikėjimo, kad iki šių metų pabaigos tapsime naujų mūsų kariuomenės pasiekimų liudininkais“.

„Esu įsitikinęs, kad iki šių metų pabaigos mes išvysime naujų mūsų kovotojų pergalių“, – sakė jis. V. Putinas pridūrė, kad Rusija ir toliau planuoja „judėti į vakarus“ Ukrainoje.

Jis tvirtino, kad gavo pranešimų iš kariuomenės, neva Rusijos pajėgos ir toliau žengia į priekį visame mūšio lauke.

Padėtis fronto linijoje tampa vis svarbesnė derybose dėl teritorijų taikos pokalbiuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pats lankėsi karštoje fronto zonoje – Kupjanske.

V. Putinas atmetė vaizdo įrašu siunčiamas žinutes teigdamas, kad toks vizitas jo nestebina, nes V. Zelenskis „yra aktorius ir dar talentingas“.

Rusijos vadovas suabejojo dėl V. Zelenskio vizito, klausdamas, ar vaizdo įrašas galėjo būti filmuotas anksčiau: „Žmonės sako, kad (šis žymus objektas – red. past.) dabar atrodo kitaip.“

„Tas ženklas yra maždaug už vieno kilometro nuo miesto.

Bet kodėl filmuoji save prie ženklo? Kodėl stovi prie namo? Tiesiog įeik į namą, jei tas namas yra tavo“, – pašaipiai paklausė jis.

V. Putino spaudos konferencija prasidėjo įprastais kaltinimais Ukrainai.

Rusijos vadovas paminėjo tariamą 2014 m. perversmą Ukrainoje, per kurį buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Pasak Kremliaus vadovo, šalis atsisako užbaigti šį konfliktą taikiomis priemonėmis ir nėra pasirengusi aptarti teritorinių nuolaidų.

V. Putino teigimu yra „tam tikrų signalų, rodančių, kad jie pasirengę įsitraukti į tam tikro pobūdžio dialogą“.

Rusijos vadovas spaudos konferencijoje dar kartą įrodė, kad nenori ieškoti kompromiso.

Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad norint užbaigti karą, turi būti pašalintos „pagrindinės priežastys, lėmusios šią krizę“. Tai – dažnai Kremliaus kartojami argumentai, kurie bando pateisinti nelegalią 2022 m. plataus masto invaziją.  

Analitikų vertinimu, “priežasčių šalinimo“ reikalavimas yra maksimalistinis ir nerealistiškas, iš esmės reiškiantis žeminančias nuolaidas iš Ukrainos. 

Kremliaus vadovas toliau žarstėsi kaltinimais, neva 2022 m. Ukrainos valdžia pati pradėjo karą rytinėje šalies dalyje.

V. Putinas primygtinai tvirtino, esą Ukraina turėjo „palikti žmones ramybėje ir leisti jiems patiems pasirinkti gyvenimo būdą toje Ukrainos dalyje“.

„Tada jie nenorėjo jiems to leisti“, – pridūrė jis.