Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka mainais į dalies JAV sankcijų panaikinimą suteikė malonę 123 asmenims, tarp jų – garsiausiems opozicijos veikėjams.

Tarp paleistųjų yra žmogaus teisių centro „Viasna“ įkūrėjas, 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatas 63-ejų Aliaksandras Bialiackis, viena pagrindinių po 2020 m. rinkimų šalį drebinusių protestų lyderių 43-ejų Marija Kalesnikava ir praėjusiuose rinkimuose buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus 62-ejų Viktoras Babaryka.

Po šios ir ankstesnių šįmet paskelbtų malonių iš Baltarusijos kalėjimų išėjo beveik visi pagrindiniai opozicijos veikėjai, žmogaus teisių gynėjai ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovai.

Dauguma iškart deportuoti iš šalies.

[[ge:lrytas:lrytas:40663908]]

Šį kartą laisvėje atsidūrę 114 žmonių atvyko į Ukrainą, tarp jų – V.Babaryka ir jo rinkimų štabui 2020 m. vadovavusi M.Kalesnikava. Lietuvą pasiekė A.Bialiackis ir dar 8 trečiųjų šalių piliečiai, įskaitant du – Lietuvos.

Baltarusija ir JAV paskelbė, kad A.Lukašenka suteikė malonę kaliniams mainais į Donaldo Trumpo pavedimą panaikinti sankcijas vienam pagrindinių Baltarusijos eksporto sektorių – kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“.

„Manau, tai teisinga kaina“, – taip M.Kalesnikavos sesuo Tatjana Chomič atsakė į klausimą, ar sankcijų nutraukimas buvo vertas politinių kalinių laisvės.

[[ge:lrytas:lrytas:40665751]][[ge:lrytas:lrytas:40666918]][[ge:lrytas:lrytas:40666355]]

Turėjo kalėti labai ilgai

A.Lukašenkos spaudos tarnyba teigė, kad visi malonės sulaukusieji buvo nuteisti už šnipinėjimą bei teroristinę ir ekstremistinę veiklą.

A.Bialiackis užpernai pasiųstas už grotų 10 metų dėl mokesčių nemokėjimo ir akcijų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, organizavimo ir finansavimo.

M.Kalesnikavai už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą, ekstremistinės grupuotės kūrimą ir sąmokslą užgrobti valdžią 2021-aisiais skirta kalėti 11 metų. Bankininkas V.Babaryka atlikinėjo 14 metų bausmę dėl kaltinimų kyšininkavimu. Jo sūnus Eduardas Babaryka tebėra įkalintas.

[[ge:lrytas:lrytas:40667093]]

Į malonę gavusiųjų sąrašą taip pat pateko literatūrologas ir politologas Aliaksandras Feduta, portalo TUT.BY vyriausioji redaktorė Marina Zolotova ir M.Kalesnikavos advokatas Maksimas Znakas. Bet kalėjime liko Baltarusijos ir Lenkijos pilietybę turintis žurnalistas Andrzejus Poczobutas, kurio išlaisvinimo itin siekia Varšuva.

Nuo lapkričio pabaigos A.Lukašenka iš viso suteikė malonę 156 žmonėms, tarp jų – Jungtinės Karalystės, JAV, Lietuvos, Ukrainos, Australijos ir Japonijos piliečiams.

Papasakojo, ką veiks

Daugiau nei 5 metus kalėjusi M.Kalesnikava sakė: „Nieko nesigailiu. Ateina metas, kai susiduriame su tokiais sudėtingais klausimais ir turime priimti sudėtingus sprendimus. Aš šį sudėtingą sprendimą priėmiau labai lengvai, nes buvau ir vis dar esu visiškai tikra, kad palaikiau teisingą idėją.“

M.Kalesnikava už netikėtą išlaisvinimą padėkojo JAV, Ukrainai ir pačiam A.Lukašenkai.

Šią opozicionierę 2020 m. rugsėjį Baltarusijos saugumo tarnybos pagrobė ir nuvežė prie Ukrainos sienos, kad išsiųstų iš šalies. Ten M.Kalesnikava suplėšė savo pasą, tad deportavimas tapo teisiškai neįmanomas, o ji tapo pasipriešinimo autoritariniam A.Lukašenkai, kuris valdžioje yra nuo 1994-ųjų, simboliu.

[[ge:lrytas:lrytas:40667087]]

V.Babaryka teigė, kad Baltarusijos kalėjimuose žmonės turėjo prieigą tik prie valstybinės žiniasklaidos ir todėl nematė objektyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą vertinimo: „Žinome tik tai, ką jie rodo Baltarusijos televizijoje. O jie nerodo faktiškai nieko.“

Buvęs kandidatas į prezidentus nelaisvėje numetė daug svorio ir sakė, kad dabar prioritetas yra sveikata: „Tačiau Baltarusijai manęs reikia ir bandysiu ką nors padaryti.“

Jis ragino nepamiršti daugiau negu 1,2 tūkst. politinių kalinių, kurie toliau laikomi Baltarusijoje: „Tai būtų didelė išdavystė.“

M.Kalesnikava iškart pareiškė, kad Ukrainoje neliks: „Aš galiu gyventi kitoje šalyje. Mano sesuo yra Europoje, mano šeimos nariai taip pat yra kitose valstybėse.“

V.Babaryka apie tokius planus nekalbėjo, bet Vokietija paskelbė, kad yra pasirengusi jiems abiem suteikti prieglobstį.

„Mes esame labai suinteresuoti stiprinti šį demokratinį judėjimą, net jei dabar jis turi plėtotis ne Baltarusijoje“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas.

[[ge:lrytas:lrytas:40666927]]

Siūlo ir spausti, ir derėtis

Žmogaus teises Baltarusijoje nuo sovietinių laikų ginantis A.Bialiackis žadėjo išeivijoje tęsti kovą už demokratiją.

Disidentas teigė, kad Nobelio taikos premija suteikė tam tikrą apsaugą, nors nuo 2023-iųjų jis buvo laikomas vienutėje: „Patyriau visus sunkumus, su kuriais susiduria Baltarusijos politiniai kaliniai, – izoliaciją ir nuolatinį žeminimą. Bet ši premija mane išgelbėjo nuo dar blogesnių dalykų, kuriuos patyrė kiti mano kolegos. Jie suprato, kad šis žmogus turi kažkokią premiją ir negalima jo tiesiog talžyti.“

Išlaisvinimo dieną A.Bialiackis buvo pažadintas kalėjime 4 val. ryto, saugumo pareigūnai užrišo jam akis ir nuvežė prie Lietuvos sienos.

A.Bialiackis įspėjo, kad nors paleista dalis politinių kalinių, represijos Baltarusijoje tęsiasi, o nauji areštai vykdomi toliau. Jis ragino Europos Sąjungą pradėti dialogą su A.Lukašenka, bet derėtis tik iš spaudimo ir jėgos pozicijos, nes tai vienintelė kalba, kurią supranta Baltarusijos diktatorius: „Represijas vykdo šis režimas: su kuo dar galėtumėte kalbėtis, jei ne su juo?“

[[ge:lrytas:lrytas:40666921]]

Lietuvos klaida

Lietuvoje 2011 m. kilo skandalas, kai Baltarusija suėmė A.Bialiackį remdamasi iš Vilniaus gauta informacija. Tuomet Teisingumo ministerija, vadovaujama Remigijaus Šimašiaus, Minsko pareigūnams atskleidė duomenis apie šios šalies žmogaus teisių gynėjų pinigus, laikomus mūsų šalies bankuose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo R.Šimašių griežtai įvertinti ministerijos valdininkų veiksmus. Ministras prisiėmė politinę atsakomybę tik iš dalies – nors pripažino apmaudžią koordinavimo klaidą, atsistatydinti atsisakė ir nesiėmė skubių veiksmų dėl atsakingų pareigūnų.

A.Bialiackis tada kalėjo trejus metus ir buvo paleistas tik 2014-ųjų rugpjūtį. Seimo Užsienio reikalų komitetas konstatavo, kad incidentas sukompromitavo Lietuvos reputaciją.

Parengta pagal BBC inf.

Sugrįžę opozicijos veidai priminė skaudžią Lietuvos klaidą: prabilo apie ateities planus