Dabar paaiškėjo, kad visus tuos metus ji gyveno visiškoje izoliacijoje. Baisi tiesa iškilo tik tada, kai kaimynai išgirdo keistus garsus ir nusprendė iškviesti policiją.
„Viskas prasidėjo nuo iš to buto sklindančių balsų. Buvo labai vėlus vakaras, kai iškvietėme policiją“, – prisiminė kaimynė Luiza.
„Fakt“ rašo, kad Mirella buvo išnešta iš buto kritinės būklės – išsekusi, kojos su žaizdomis iki pat kaulo. Per tris dešimtmečius ji esą niekada nesilankė pas gydytoją, odontologą ar kirpėją, neturėjo net asmens tapatybės dokumento ir visą gyvenimą praleido viename kambaryje.
Lenkijoje aptiktas tunelis, kuriuo migrantai atšliauždavo iš Baltarusijos: pasidalijo, kaip jis atrodo iš vidaus
Aptiktas košmaras
Kaimynai iš daugiabučio centre buvo įsitikinę, kad Mirella dingo būdama 15 metų. Jos tėvai tikino, kad dukra išėjo ir nebepasirodė.
Smalsesniems, kurie stebėjosi, kad niekas kadaise neieškojo paauglės, tėvai aiškino, esą ji grįžo pas biologinius tėvus. Tik 2025 m. liepos 29 d. ši istorija subyrėjo, kai į butą atvykusi policija ir greitoji pagalba rado gyvą Mirellą.
„Buvome šoke, kai policija ir greitoji išvedė iš buto Mirellą. Atrodė kaip senutė, visai apleista, su žaizdotomis kojomis“, – pasakojo Luiza. Ji prisiminė, kad vaikystėje mergaitė buvo visiškai sveika, lakstydavo po kiemą ir laipiodavo po medžius kaip visos kitos.
Susiję straipsniai
Luiza su draugėmis Laura ir Aleksandra Salbert nusprendė, kad negali likti abejingos. Moterys ėmė lankyti Mirellą ligoninėje ir svarstyti, kaip jai padėti.
„Kai greitoji ją išvežė, du mėnesius ją lankydavome ligoninėje beveik kasdien“, – pasakojo A. Salbert. Būtent ji inicijavo ilgalaikės pagalbos planą.
„Žmogus, tiek metų gyvenęs uždarytas, gali prisirinkti pačių įvairiausių ligų. Mirella mums prisipažino, kad paskutinį kartą lauke buvo, kai jai sukako 15 metų“, – aiškino A. Salbert.
Pasak A. Salbert, tėvai nenorėjo, kad dukra išeitų iš namų, ir kažkokiu būdu jiems pavyko tai pasiekti.
„Normaliems žmonėms tai atrodo neįmanoma, bet vis dėlto taip nutiko, ir tyrėjai privalo tai išsiaiškinti“, – pabrėžė ji.
Dingimo metai
„Ši istorija skamba neįtikėtinai, bet tai tiesa. Kaimynams buvo kartojama, kad jų dukra dingo“, – aiškino A. Salbert. Vėliau tėvai pakeitė versiją ir pradėjo kalbėti, jog mergina esą grįžo pas biologinius tėvus, o žmonės nustojo klausinėti.
Mirellai padėti norinčios moterys pačios nesupranta, kaip nutiko, kad 15-metė staiga nustojo lankyti mokyklą ir niekas rimčiau nesusidomėjo.
„Tai buvo 1997 metai, kai Mirella paskutinį kartą buvo matyta, ir tuo privalėtų domėtis tyrėjai, nors greičiausiai byla jau seniai sulaukė senaties“, – svarstė moterys.
„Mano anyta prieš daugelį metų gyveno šiame name. Kiek save prisimenu, ponų K. buto langai visada buvo sandariai uždaryti“, – pasakojo Laura.
„Kai ištempė Mirellą iš to buto, jos kojos atrodė siaubingai, buvo su stipriais limfos tinimais. Ji nevaikščiojo, buvo visiškai išsekusi, ir kas žino, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne kaimynai“, – pridūrė Laura.
Grįžimas į gyvenimą
Aleksandra Salbert ir jos dvi draugės labai susirūpino Mirellos ateitimi. „Ėjome į ligoninę beveik kasdien, ji labai maloni mergina ir turi tiek daug svajonių“, – pabrėžė A. Salbert.
„Ji mums atvirai prisipažino, kad niekada nebuvo pas gydytoją, neturėjo asmens dokumento, nedirbo ir nebuvo drausta, tai nėra normalu“, – kalbėjo A. Salbert. Per ilgus gulėjimo metus mergina prisirinko sąnarių ir raumenų kontraktūrų ir dabar jai būtina nuolatinė reabilitacija.
Pasak Lauros, kai gydytojai ligoninėje pagerino Mirellos būklę, ji vėl pradėjo vaikščioti.
„Ji taip šypsodavosi, kai mus pamatydavo, labai troško bendravimo ir kito žmogaus artumo“, – prisiminė Laura.
Mirella pasakojo, kad dar prisimena „McDonald’s“ ledų skonį ir labai norėtų vėl jų paragauti.
„Ji svajoja nuvykti į zoologijos sodą, tiesiog išeiti į miestą kaip visi kiti“, – pridūrė Laura.
Parama Mirellai
Mirella sutiko, kad jos istorija būtų paviešinta, kad sulauktų pagalbos.
„Ji neturi draudimo, nėra registruota net kaip bedarbė, neturi pajamų, sistemai ji iš viso neegzistuoja“, – pabrėžė A. Salbert.
Todėl moterys įkūrė lėšų rinkimo kampaniją portale „pomagam.pl“. Už suaukotus pinigus jos jau nupirko Mirellai tepalų, šiltą striukę, batus, nes ji neturėjo nieko.
„Kai greitoji ją vežė iš namų, ji vilkėjo tik ploną chalatą, neturėjo net apatinių“, – pasakojo Laura. Dabar draugės nori užtikrinti jai nuolatinę pagalbą, taip pat ir teisinę.
„Ji yra protinga, nepaisant visko, kas jai nutiko. Mes nežinome, kas dėjosi jos kambaryje per tuos 27 metus, gal ji turi Stokholmo sindromą, bet žinom viena – ji privalo sugrįžti į visuomenę“, – pabrėžė A. Salbert.