Anksti pirmadienį JAV žiniasklaida transliavo vaizdus, kaip N. Maduro buvo išvedamas iš Metropoliteno sulaikymo centro Brukline.
Jis buvo surakintas antrankiais ir lydymas ginkluotų teisėsaugos pareigūnų. Sraigtasparniu jis buvo nuskraidintas į Manhataną, kur buvo įsodintas šarvuotą automobilį.
N. Maduro ir jo žmona Cilia Flores turėtų trumpam stoti prieš teisėją. Tai privaloma procedūra, kuri tikriausiai pradės ilgą teisinę kovą dėl to, ar N. Maduro gali būti teisiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
D. Trumpas – apie Venesuelos likimą: „Šiuo metu tai mirusi šalis“
N. Maduro turės tokias pačias teises kaip ir bet kuris kitas Jungtinėse Amerikos Valstijose nusikaltimu kaltinamas asmuo – įskaitant teisę į tai, kad bylą nagrinėtų prisiekusiųjų teismas, sudarytas iš eilinių Niujorko gyventojų.
Buvusio Venesuelos vadovo advokatai turėtų užginčyti jo sulaikymo teisėtumą, teigdami, kad jis turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo kaip suverenios valstybės vadovas. Tačiau sekmadienį dar buvo neaišku, ar N. Maduro jau pasisamdė advokatą JAV viduje.
Šeštadienį paskelbtame 25 puslapių kaltinamajame akte N. Maduro ir kiti asmenys kaltinami bendradarbiavę su narkotikų karteliais, kad būtų lengviau gabenti tūkstančius tonų kokaino į JAV.
Susiję straipsniai
N. Maduro ir kitiems kaltinamiems asmenims gresia kalėjimas iki gyvos galvos, jei jie bus pripažinti kaltais.
„New York Post“ rašo, kad N. Maduro gali grėsti mirties bausmė, jei jis būtų pripažintas kaltu. Pagal federalinį įstatymą, kaltinamasis, pripažintas kaltu pažeidęs Kontroliuojamų medžiagų įstatymą „kaip besitęsiančio nusikalstamo veiksmo dalį“, gali būti nuteistas mirties bausme, praneša Kongreso biblioteka.
Vis dėlto mirties bausmės už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, toli gražu nėra įprastos.
„Dauguma nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirtimi, yra susiję su žmogžudyste“, – teigiama svetainėje ir priduriama, kad „už žmogžudystę mirties bausme nuteisiama daugiau kaltinamųjų nei už visus kitus federalinius nusikaltimus, už kuriuos baudžiama mirtimi.“
N. Maduro ir jo žmonai pateikti kaltinimai dėl sąmokslo vykdyti narkoterorizmą ir importuoti kokainą, automatinių ginklų ir sprogstamųjų įtaisų laikymo, taip pat dėl sąmokslo laikyti automatinius ginklus ir sprogstamuosius įtaisus prieš Jungtines Amerikos Valstijas.
„Netrukus jie patirs visą Amerikos teisingumo griežtumą Amerikos žemėje, Amerikos teismuose“, – teigė generalinė prokurorė Pam Bondi.
Kaltinamajame akte prieš N. Maduro teigiama, kad Venesuelos pareigūnai tiesiogiai bendradarbiavo su gauja „Tren de Aragua“.
Nepaisant to, balandį, paskelbtame JAV žvalgybos vertinime, parengtame remiantis 18 žvalgybos bendruomenės agentūrų duomenimis, nesakoma, kad „Tren de Aragua“ ir Venesuelos vyriausybė būtų koordinavusios savo veiksmus.
Kaltinamajame akte teigiama, kad N. Maduro ir jo sąjungininkai „teikė teisėsaugos priedangą ir logistinę paramą“ didelėms narkotikų prekybos grupuotėms, tokioms kaip Sinaloa kartelis ir „Tren de Aragua“ gauja.
Pasak Teisingumo departamento, šios nusikalstamos organizacijos siuntė pelną aukšto rango pareigūnams, kurie mainais jas saugojo.
Tarp kitų konkrečių veiksmų N. Maduro kaltinamas tuo, kad pardavinėjo Venesuelos diplomatinius pasus žinomiems narkotikų prekeiviams.
Teigiama, kad jis narkotikų prekeiviams sudarė sąlygas vykdyti skrydžius, prisidengiant diplomatiniu statusu, siekiant pargabenti narkotikų prekybos pajamas iš Meksikos į Venesuelą.
N. Maduro, jo žmona ir sūnus, kuris lieka laisvėje, kaltinami kartu su Venesuelos vidaus reikalų ir teisingumo ministru, buvusiu vidaus reikalų ir teisingumo ministru ir Hectoru Rusthenfordu Guerrero Floresu, įtariamu „Tren de Aragua“ lyderiu.
H. Floresui kaltinimai buvo pateikti kitoje byloje ir jis tebėra laisvėje.
Akte teigiama, kad N. Maduro ir jo žmona įsakė pagrobti, sumušti ir nužudyti asmenis, kurie buvo jiems skolingi už narkotikus arba pakenkė jų narkotikų prekybos operacijai.
Kaltinamajame akte teigiama, kad Karakase buvo nužudytas vietos narkotikų bosas.
N. Maduro žmona taip pat kaltinama 2007 metais priėmusi šimtus tūkstančių dolerių kyšių, kad suorganizuotų „stambaus masto narkotikų prekeivio“ ir Venesuelos nacionalinio kovos su narkotikais biuro direktoriaus susitikimą.
Teigiama, kad po šio susitikimo kas mėnesį buvo mokami papildomi kyšiai, o dalis pinigų atiteko C. Flores.