„Mums reikia Grenlandijos. Ji dabar labai strategiškai svarbi. Grenlandiją apsupo Rusijos ir Kinijos laivai. Grenlandija mums reikalinga nacionalinio saugumo požiūriu, o Danija to padaryti nesugebės“, – CNN citavo D.Trumpą.
Jis pridūrė: „Europos Sąjungai reikia, kad mes tai (nacionalinį saugumą, – red.) turėtume ir jie tai žino.“
Ką šie D.Trumpo žodžiai reiškia šiuo metu pasakyti sudėtinga, tačiau kaip pastebėjo CNN, JAV prezidentas praeityje yra net kelis kartus pareiškęs, kad norėtų aneksuoti Grenlandiją.
Venesuelos karinė bazė prieš ir po JAV smūgio: paviešino palydovines nuotraukas
Tiek Grenlandija, tiek Danija, JAV NATO sąjungininkė, griežtai priešinosi šiai idėjai.
Per tą patį interviu prie „Air Force One“ lėktuvo D.Trumpas pareiškė, kad Meksika „turėtų susiimti“, o paklaustas, ar JAV ketina rengti karinę operaciją Kolumbijoje, jis sakė, kad „jam tokia idėja patinka.“
Susiję straipsniai
„Mes siekiame, kad aplink mus būtų perspektyvios ir sėkmingos šalys, kuriose nafta galėtų laisvai išgauti, – teigė D.Trumpas. – Tai mažina kainas. Tai naudinga mūsų šaliai.“
Sureagavo Danija ir jos sąjungininkės Šiaurės šalys
Danija ir jos kaimynės Šiaurės šalys griežtai atmetė atnaujintas JAV pretenzijas į Grenlandiją, kai prezidento Donaldo Trumpo komentarai ir įrašas socialiniuose tinkluose sukėlė diplomatinę įtampą.
Šeštadienio vakarą buvusi vyriausybės patarėja ir nuomonės formuotoja Katie Miller įraše socialiniame tinkle X paskelbė Danijai priklausančios Grenlandijos salos žemėlapį, nuspalvintą JAV vėliavos spalvomis, ir pridėjo vieną žodį didžiosiomis raidėmis: „GREITAI“.
Istoriniuose kadruose – po netikėtos JAV atakos bundanti Venesuelos sostinė
K. Miller vis dar palaiko glaudžius ryšius su Baltaisiais rūmais per savo vyrą administracijos vadovo pavaduotoją Stepheną Millerį.
Netrukus po to D. Trumpas interviu „The Atlantic“ pareiškė: „Mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sureagavo pareiškusi, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies. Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
D. Trumpas taip pat, regis, pasišaipė iš NATO sąjungininkės Danijos, pareiškęs, kad „siekdami sustiprinti saugumą Grenlandijoje, jie pridėjo dar vienas šunų kinkinį“.
D. Trumpas ne kartą kėsinosi aneksuoti Grenlandiją ir neatmetė karinės jėgos panaudojimo tam tikslui.
Švedijos ir Norvegijos lyderiai, taip pat Suomijos prezidentas, parėmė M. Frederiksen.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre socialiniame tinkle X parašė, kad „Grenlandija yra neatsiejama Danijos Karalystės dalis“, ir teigė, kad Norvegija yra visiškai solidari su Danija.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sakė, kad „tik Danija ir Grenlandija turi teisę spręsti klausimus, susijusius su Danija ir Grenlandija“, bei pridūrė, kad Švedija tvirtai palaiko kaimynę.
Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas, kaip manoma, palaikantis glaudžius ryšius su D. Trumpu, sakė, kad „niekas nesprendžia už Grenlandiją ir Daniją, tik pati Grenlandija ir Danija“.
Danija, jos Šiaurės kaimynės ir JAV yra NATO sąjungininkės.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas anksčiau mėgino sušvelninti padėtį.
„Pirmiausia leiskite man labai ramiai ir aiškiai pasakyti, kad nėra jokios priežasties panikai ar nerimui“, – parašė jis feisbuke. Pasak jo, K. Miller įrašas „visiškai nieko nepakeitė“. „Mūsų šalis neparduodama, o mūsų ateitis nebus nuspręsta socialinių tinklų įrašais“, – pridūrė jis.
Vis dėlto jis kritikavo įrašą kaip nepagarbų. Grenlandija yra demokratinė visuomenė, turinti savivaldą, laisvus rinkimus ir stiprias institucijas, sakė jis. „Mūsų pozicija tvirtai grindžiama tarptautine teise ir tarptautiniu mastu pripažintais susitarimais“, – pabrėžė J. F. Nielsenas.
Danijos ambasadorius Vašingtone Jesperis Mølleris Sørensenas iš naujo paskelbė žemėlapį socialiniame tinkle X ir parašė: „Tiesiog draugiškas priminimas apie JAV ir Danijos Karalystę: esame artimos sąjungininkės ir turėtume toliau bendradarbiauti“.
Jis teigė, kad JAV saugumas yra ir Grenlandijos bei Danijos saugumas ir jos bendradarbiauja, kad garantuotų saugumą Arktyje. Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį, kad Danija padidino gynybos biudžetą, ir pridūrė, jog danai tikisi visiškos pagarbos Danijos Karalystės teritoriniam vientisumui.
Signalas dėl Grenlandijos – ir prieš Naujuosius
D.Trumpas pretenzijas į Grenlandiją paskutinį kartą išreiškė 2025-ųjų gruodžio pabaigoje.
„Mums reikia Grenlandijos dėl nacionalinių interesų. (...) Turime ją turėti“, – tada sakė D.Trumpas, kuris specialiuoju pasiuntiniu Grenlandijai paskyrė Luizianos gubernatorių Jeffą Landry’į.
Į tai tada Danijos premjerė Mettė Frederiksen ir Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas sureagavo bendru pareiškimu: „Negalima tiesiog aneksuoti kitos šalies. (...) Grenlandija priklauso grenlandiečiams“. Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkkė Rasmussenas pareiškė, kad išsikvies JAV ambasadorių. „Žinoma, tai visiškai nepriimtina“, – sakė jis stočiai TV2.
Ministrė pirmininkė M. Frederiksen tinkle „Instagram“ rašė: „Tai sudėtinga situacija, į kurią mus stumia ilgamečiai mūsų sąjungininkai“.
Grenlandijos vyriausybės vadovas feisbuke komentavo: „Šis pareiškimas nieko nekeičia. Mes sprendžiame dėl savo ateities“.
Grenlandija yra autonominė Danijos Karalystės teritorija, turinti apie 57 tūkst. gyventojų. Dėl savo strateginės padėties jis yra svarbi vieta JAV priešraketinės gynybos sistemai. Be to, JAV susidomėjimą kelia išteklių gausa, nes šalis nori sumažinti savo priklausomybę nuo Kinijos eksporto.