„Laikome Amerikos prezidentą kaltu dėl aukų, žalos ir kaltinimų, kuriuos jis metė Irano tautai“, – kreipimesi religinės šventės proga pareiškė A. Khamenei.
„Tai buvo Amerikos sąmokslas“, – sakė jis ir kartu pridūrė, kad „Amerikos tikslas yra praryti Iraną (…) tikslas yra vėl pavergti Iraną kariniu, politiniu ir ekonominiu požiūriu“.
Po to, kai buvo inicijuotas kruvinas susidorojimas su protestais prieš šios šalies dvasininkų vadovybę, A. Khamanei pareiškė, kad valdžios institucijos turi „palaužti maištininkus“.
D. Trumpas siunčia padėkas Iranui: „Jie nepakorė nė vieno“
Iraną supurtė kelias savaites trukusios demonstracijos, kurias iš pradžių sukėlė pasipiktinimas dėl ekonominių sunkumų, tačiau vėliau jos peraugo į didžiausius protestus prieš Islamo Respubliką per daugiau kaip trejus metus.
Tačiau prasidėjus susidorojimui, kurio akivaizdoje, pasak teisių gynimo grupių, žuvo keli tūkstančiai žmonių, demonstracijos nuslūgo.
Valdžios institucijos teigė, kad demonstracijos, kurias jie smerkia kaip „riaušes“, yra kontroliuojamos.
Susiję straipsniai
Vyriausybei palanki žiniasklaida pranešė apie tūkstančius sulaikytų asmenų, o pareigūnai žadėjo greitai juos nubausti.
„Dievo malone Irano tauta turi palaužti maištininkus, kaip ji palaužė ir maištą“, – sakydamas kalbą religinės šventės proga, kurią transliavo valstybinė televizija, rėmėjams tvirtino A. Khamenei.
„Mes neketiname vesti šalies į karą, bet nepasigailėsime vietinių nusikaltėlių“, – teigė jis ir kartu nurodė, kad „tarptautiniai nusikaltėliai“ yra „blogesni“ ir kad jie taip pat neišvengs bausmių.
Irano valdžios institucijos apkaltino JAV „teroristinės operacijos“, kurios metu, pasak jų, buvo užgrobti taikūs protestai dėl ekonomikos, kurstymu.
D. Trumpas, kuris palaikė ir prisijungė prie birželio mėnesį vykusio Izraelio 12 dienų karo prieš Iraną, ne kartą grasino imtis naujų karinių veiksmų prieš Teheraną, jei žus protestuotojai.
Nors Vašingtonas, regis, žengė žingsnį atgal, D. Trumpas nurodė, kad neatmetė karinių scenarijų ir aiškiai pasakė, jog jis atidžiai stebi, ar buvo įvykdytos kurių nors protestuotojų egzekucijos.
Pranešimai apie žmonių, žuvusių per susidorojimą, skaičius sukėlė susirūpinimą, o patikrinti duomenis vis dar sudėtinga, nes taikomi griežti interneto ribojimai.
Stebėsenos organizacija „NetBlocks“ šeštadienį pranešė, kad praėjus daugiau kaip 200 valandų nuo tada, kai visoje šalyje buvo išjungtas internetas, ryšys pagerėjo labai nežymiai.
Teisių gynimo grupės įspėjo, kad interneto išjungimu siekta nuslėpti smurto mastą vykdant susidorojimą.
Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo grupė „Iran Human Rights“ (IHR) teigia, kad buvo patvirtinta, jog saugumo pajėgos pražudė 3 tūkst. 428 protestuotojus, tačiau perspėja, jog tikrasis skaičius gali būti kelis kartus didesnis.