JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją praėjusiomis savaitėmis sukėlė nesutarimus tarp Danijos, kuriai priklauso sala, ir JAV. ES šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, šiame konflikte stojo į Danijos ir Grenlandijos pusę. Šiuo metu tarp JAV, Danijos ir Grenlandijos jau vyksta derybos, kuriomis siekiama rasti kompromisą.
Jis dar negalįs atskleisti galimo Grenlandijos sandorio detalių, rašė J. Landry‘is leidinyje „The New York Times“.
„Tačiau susitarimas grindžiamas 1941 m. ir 1951 m. gynybos sutartimis tarp JAV bei Danijos. Jis sustiprintų JAV, NATO ir Grenlandijos saugumą bei patvirtintų ilgalaikius transatlantinius gynybos įsipareigojimus“, – teigiama straipsnyje.
Susiję straipsniai
Pagal 1951 m. susitarimą JAV jau dabar turi didelę karinių veiksmų laisvę Arkties saloje. Tačiau šiuo metu Vašingtonas Grenlandijoje turi tik vieną karinę bazę – „Pituffik Space Base“ salos šiaurės vakaruose.
Sandoris, anot J. Landryio, galėtų palengvinti pažangių priešraketinės gynybos sistemų, tokių kaip „Auksinis kupolas“, diegimą ir atstumti priešišką Kinijos bei Rusijos įtaką. Planuojamos priemonės esą yra „ne provokacinės, o prevencinės“.
„Jos užtikrintų, kad JAV, o ne jų priešininkai, ilgainiui nustatytų taisykles viename strategiškai svarbiausių pasaulio regionų“, – pabrėžė pasiuntinys.
Konflikte dėl Grenlandijos prieš tai būta pirmųjų pokalbių tarp aukštų JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų. Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas po jų pareiškė, kad jo šalis yra gerame kelyje. Tačiau situacija esą dar neišspręsta.
D. Trumpas neseniai dar grasino, esant reikalui, karine jėga perimti Grenlandijos kontrolę. Tačiau Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose jis netikėtai pareiškė, kad vis dėlto nesiekia karinio sprendimo. D. Trumpas teigė susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pasiekęs preliminarų susitarimą dėl Grenlandijos.