„Jei Jungtinės Valstijos užpultų Iraną ir režimas žlugtų, Turkija planuoja papildomas priemones sienų apsaugai sustiprinti“, – sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo pavardės.
Vašingtonas neatmetė naujos karinės intervencijos prieš Teheraną galimybės dėl jo griežto atsako į šio mėnesio protestus. Pasak žmogaus teisių grupių, per smurtinį susidorojimą su protestuotojais žuvo tūkstančiai žmonių.
JAV lėktuvnešio vadovaujamos karinio jūrų laivyno pajėgos užėmė pozicijas Artimųjų Rytų vandenyse, pirmadienį pranešė JAV Centrinė vadavietė, bet tikslios pajėgų dislokavimo vietos neatskleidė.
V. Kudirkos aikštėje protestas: dalyviai ragina kalbėti apie įvykius Irane
NATO narė Turkija, turinti 530 kilometrų ilgio sieną su Iranu, ne kartą pareiškė nepritarimą karinėms operacijoms, nukreiptoms į Islamo Respubliką.
Šalių bendra siena yra apsaugota 380 kilometrų ilgio tvora, tačiau paaiškėjo, kad to nepakanka, sakė pareigūnas.
Turkijos pareigūnai vengia vartoti terminą „buferinė zona“.
Susiję straipsniai
Pasak pareigūno, Turkija planuoja įdiegti daugiau sienų apsaugos sistemų ir padidinti karių skaičių pasienyje.
Anksčiau ketvirtadienį vyriausioji Europos Sąjungos diplomatė Kaja Kallas paragino bloko užsienio reikalų ministrus paskelbti Irano islamo revoliucinę gvardiją (IRGC) teroristine organizacija.
„Tikiuosi, kad įtrauksime Revoliucinę gvardiją į teroristinių organizacijų sąrašą“, – ketvirtadienį atvykusi į ES ministrų susitikimą Briuselyje sakė K. Kallas.
„Tokiu būdu jie atsidurs greta tokių organizacijų kaip „Al-Qaeda“, „Hamas“, „Daesh“, – kalbėjo ji, omenyje turėdama teroristų tinklą, kurį įkūrė ir kuriam vadovavo Osama bin Ladenas, palestiniečių kovotojų organizaciją ir islamo valstybės ekstremistų grupuotę.
„Jei elgiesi kaip teroristas, ir su tavimi turėtų būti elgiamasi kaip su teroristu.“
Po to, kai Irane buvo imtasi smurtinių represijų prieš antivyriausybinių protestų dalyvius, galėjusių nusinešti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. gyvybių, vėl imta kelti IRGC įtraukimo į teroristinių organizacijų sąrašą klausimą.
Toks žingsnis laikomas labiau simboliniu, nes ES jau dabar taiko IRGC sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus.
Šį klausimą ilgą laiką blokavusi Prancūzija trečiadienį vakare paskelbė, kad pritars šiam žingsniui, kurio reikalauja Berlynas ir keletas kitų sostinių ir kuris galėtų padėti pasiekti susitarimą dėl IRGC klasifikavimo.