Švedija pranešė, kad vienas jos karinio jūrų laivyno laivas pastebėjo ir užblokavo šią skraidyklę už 13 km nuo Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas ketvirtadienį transliuotojui SVT sakė, kad bepilotis „tikriausiai“ buvo Rusijos, ir kartu pažymėjo, jog „įvykio metu netoliese buvo Rusijos karinis laivas“.
„Jei iš tiesų (…) šis incidentas gali būti susijęs su Rusija, vienintelė išvada, kurią padaryčiau, yra ta, kad tai būtų absurdiška provokacija“, – žurnalistams minėtame lėktuvnešyje teigė J. N. Barrot.
Reikšmingas E. Macrono vizitas Indijoje: N. Modis siekia ne tik mažinti priklausomybę nuo Rusijos
Prancūzijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad bepilotis orlaivis niekada negalėjo kelti jokios realios grėsmės laivui.
„Bepilotis orlaivis buvo neutralizuotas toliau nuo lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ ir tai nekėlė jokios grėsmės lėktuvnešio ir jo grupės saugumui“, – pažymėjo jis.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį pakartojo, kad jie mano, jog bepilotis buvo Rusijos.
„Tai tikriausiai yra Rusijos bepilotis orlaivis. Šiuo metu tiriame tai išsamiau, tačiau daug kas leidžia manyti, jog yra būtent taip“, – lankydamasis lėktuvnešyje žurnalistams tvirtino U. Kristerssonas.
Susiję straipsniai
Jis pridūrė nemanantis, kad būta sutapimo, jog incidentas įvyko tuo metu, kai lėktuvnešis sustojo Švedijoje.
„Tai Rusijos braižas, kurį atpažįstame iš kitur“, – tikino jis.
Paklaustas apie šį teiginį, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP korespondentus, sakė, kad tai yra „gana absurdiškas pareiškimas“.
Pasak Švedijos valdžios institucijų, šalies karinis jūrų laivynas bepilotį užblokavo naudodamas elektroninius signalus, taip bandydamas nutraukti ryšį tarp skraidyklės ir jos operatoriaus arba sutrikdyti jos navigacijos įrankius.
Švedijos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį nurodė, kad „daugiau bepiločių orlaivių nepastebėta“ ir kad jos atlieka incidento tyrimą.
Prancūzijos karinio jūrų laivyno flagmanas ir jo palyda trečiadienį įplaukė į Švedijos Malmės uostą pakeliui į NATO pratybas.
Netoliese esanti Baltijos jūra yra Rusijos ir NATO šalių ginčų objektas. Konfliktai ypač paaštrėjo po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.
Rytinės NATO šalys pastaraisiais mėnesiais daugybę kartų pranešė apie pastebėtus bepiločius orlaivius, o kai kurios iš jų pirštu dūrė į Rusiją.
Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis jau ketverius metus, stiprėja susirūpinimas, kad tokie trikdžiai gali būti Maskvos hibridinio karo taktikos prieš Europos šalis, remiančias Kyjivą, dalis.