Donaldas Trumpas retai praleisdavo progą sumenkinti Vašingtono sąjungininkus. Dabar JAV prezidentas tikisi jų pagalbos kare su Iranu, bet entuziazmo nematyti.

D. Trumpas siekia įtraukti daugiau šalių į konfliktą, kurį pradėjo su niekuo nesitardamas, o ankstesnė jo politika – spaudimas, kritika ir įžeidinėjimai – susilpnino partnerių norą bendradarbiauti.

JAV prezidentas įspėjo, kad NATO gali susidurti su rimtomis pasekmėmis, jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugios komercinės laivybos per Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų naftos eksportui iš Vidurinių Rytų.

Kartu jis užsiminė, kad Vašingtonas gali persvarstyti santykius su Aljansu: „Tiesiog derėtų žmonėms, gaunantiems naudos iš sąsiaurio, prisidėti prie jo saugumo. Jei atsako nebus arba jis bus neigiamas, tai bus labai blogai NATO ateičiai.“

[[ge:lrytas:lrytas:41724398]]

Laivyba sąsiauriu, per kurį paprastai gabenama apie penktadalį pasaulio naftos, beveik sustojo po JAV ir Izraelio smūgių Iranui bei Teherano atsako.

Pradėjęs antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas nuosekliai spaudė sąjungininkus – taikė muitus, kritikavo NATO nares, nevengė aštrios retorikos ir menkino jų indėlį per ankstesnius konfliktus.

Dabar jis piktinasi, kad Europa, Japonija ar Australija nenori įsitraukti į operaciją Hormūzo sąsiauryje.

[[ge:lrytas:lrytas:41725133]][[ge:lrytas:lrytas:41726719]][[ge:lrytas:lrytas:41714206]][[ge:lrytas:lrytas:41712089]][[ge:lrytas:lrytas:41715038]]

JAV prezidentas skundėsi paramos stoka ir priminė, kad Vašingtonas per pastaruosius metus skyrė šimtus milijardų dolerių Europos ir Azijos saugumui: „Buvo galima manyti, kad jie pasakys: „Mielai nusiųstume porą išminavimo laivų.“ Tai nekainuoja labai daug pinigų. Bet jie to nepadarė.“

Kartu jis siunčia prieštaringus signalus – ragina sąjungininkus prisidėti, bet tvirtina, kad JAV gali veikti ir vienos: „Tiesą sakant, mums nereikia jokios pagalbos.“

Užsienio sostinėse vyrauja skepticizmas. Daug valstybių nenori įsitraukti į konfliktą, dėl kurio su jomis nebuvo konsultuotasi, nors jo pasekmės jau veikia pasaulio ekonomiką.

„Tai išskirtinis reikalavimas, – sakė buvęs JAV viceprezidentės Kamalos Harris patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Philipas Gordonas. – Rizikuoti žmonių gyvybe dėl prezidento, kuris pastaruosius mėnesius visus įžeidinėjo, tikriausiai yra per daug.“

Atsargumą stiprina ir nenuspėjama D.Trumpo politika. „JAV pradėjo karą nepasitarusios su sąjungininkais ir dabar tikisi, kad jie išspręs problemas“, – sakė George’o Washingtono universiteto ekspertas Erwanas Lagadecas.

Skirtingai nei 2003 m. prieš invaziją į Iraką, kai tuometis JAV prezidentas George’as W.Bushas telkė plačią „norinčiųjų koaliciją“, D.Trumpas jokio panašaus aljanso nesukūrė.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paaiškino, kodėl vokiečiai nedalyvaus karinėmis priemonėmis užtikrinant laivybą Hormūzo sąsiauryje: „NATO yra gynybinis aljansas, o ne intervencinis. Irano karas nėra NATO reikalas. Be to, neaišku, kaip tokia operacija apskritai galėtų pavykti.

Pritariame tikslui: šio Irano režimo turi nelikti. Jis turi būti pakeistas demokratiška teisėta vyriausybe. Tačiau, remiantis dešimtmečių patirtimi, to bombardavimais, tikėtina, padaryti nepavyks. Regionas neturėtų įklimpti į dar vieną ilgalaikį konfliktą be aiškios strategijos.“

[[ge:lrytas:lrytas:41738030]]

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo šalis irgi neįsitrauks į operacijas Hormūzo sąsiauryje, nors ateityje neatmeta galimybės prisidėti prie laivų palydos. Vašingtono prašymą atmetė ir Didžioji Britanija.

Europos valstybės, jau susiduriančios su karo Ukrainoje pasekmėmis, turi ir praktinių priežasčių vengti naujo konflikto. „Tai ne kerštas, o labai realūs suvaržymai ir politinių kompromisų poreikis“, – teigė politikos ekspertė Liana Fix.

Kartu sąjungininkai vertina ir politinę riziką: nusileidus spaudimui tokia D.Trumpo taktika gali pasikartoti. „Ką pasėjai, tą ir pjausi“, – apibendrino Ph.Gordonas.

D.Trumpas dabartinę situaciją vadina dideliu išbandymu NATO, teigia, kad Aljansas daro labai kvailą klaidą atmesdamas jo prašymą, ir kelia klausimą dėl amerikiečių perspektyvos NATO.

Nors JAV įstatymai numato, kad pasitraukimui iš Aljanso turi pritarti Kongresas, D.Trumpas kalba kitaip: „Tai tikrai yra dalykas, apie kurį turėtume pagalvoti. Tam sprendimui man nereikia Kongreso.“

Parengta pagal „Financial Times“ ir AFP inf.

Po nuolatinio menkinimo ir patyčių – D. Trumpo prašymas: sąjungininkų entuziazmo nesulaukė