„Ir čia vėlgi visiškai pagrįstas yra pono Sybihos (Ukrainos užsienio reikalų ministras – ELTA) pareiškimas, kad rusai galėjo taikyti sisteminį požiūrį ir nukreipti dalį bepiločių orlaivių į bet kurios kitos šalies teritoriją. Beje, apie tai kalba Suomija ir pan. Nematau, kad čia būtų kokia nors komunikacijos krizė“, – „Delfi“ laidoje sakė M. Podoliakas.
Jis taip pat pabrėžė, kad valstybės tokius jautrius klausimus turėtų aptarti neviešai, kadangi Rusija tokią informaciją siekia panaudoti propagandai.
„Rusija pasinaudos bet kokiomis techninėmis galimybėmis, paskui pasinaudos visa ta propaganda, kad kažkaip apjuodintų ir taip toliau. Svarbu kalbėti ramiai, ne viešai. Manau, kad mes visada rasime bendrą kalbą, jokių problemų nėra“, – kalbėjo jis.
Lietuva susitarė dėl greitesnių sprendimų prieš oro grėsmes: tikisi – bus priemonė, kovojanti tiek su dronais, tiek balionais
Kaip skelbta, Ukrainos užsienio reikalų ministras A. Sybiha pareiškė, kad Kyjivas turi žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, jog pasinaudotų tokiais incidentais informacinėms operacijoms.
Ukrainos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad jis asmeniškai ir kitų atitinkamų agentūrų atstovai palaiko ryšį su kolegomis iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos dėl bepiločių orlaivių incidentų bei nedelsdami dalijasi visa reikalinga informacija.
ELTA primena, kad į Lietuvą praėjusios savaitės pradžioje įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip vėliau paaiškėjo, ukrainietiškas dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų.
Susiję straipsniai
Po incidento kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, I. Ruginienė sakė, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tuomet tikino, jog dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m.