Per V. Orbano 16 metų valdymą jo valdančioji koalicija pasinaudojo turima superdauguma rinkimų sistemai pertvarkyti ir valstybės ištekliams panaudoti per kampaniją, o jo verslo sąjungininkai radikaliai pakeitė žiniasklaidos aplinką.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) teikia vis kritiškesnes ataskaitas apie rinkimus, 2014 m. atkreipė dėmesį, kad V. Orbano valdančioji partija pasinaudojo „nepagrįstu pranašumu“.
ESBO antrą kartą iš eilės dislokavo visos apimties rinkimų stebėjimo misiją, ir tai tik trečias kartas, kai tokia misija siunčiama į Europos Sąjungos (ES) valstybę narę.
Paviešintas Vengrijos ministro ir S. Lavrovo pokalbis: kalbėjo apie pažadą dėl sankcijų apėjimo
V. Orbanas gyrė „labai stiprią“ demokratiją šalyje, sakė, kad jo vyriausybė „labai tvirtai tiki (..). konkurencija politikoje“.
Pranašumas rinkimuose
Analitikai teigia, kad V. Orbanas vis dar gali išlaikyti daugumą, net jei jo „Fidesz“ ir KNDP aljansas prarastų tris ar keturis procentus balsų, nes 2011 m. pertvarkė rinkimų sistemą ir vėliau perbraižė rinkimų apygardų žemėlapį.
Susiję straipsniai
Lengvatiniai mandatai etninėms mažumoms, kuriems reikia gerokai mažiau balsų norint gauti vietą parlamente, taip pat galėtų būti naudingi jo aljansui, nes tiek vokiečių, tiek romų mažumų atstovai paprastai pasisako už valdančiąją koaliciją.
Kaimyninių šalių vengrai, kurių daugelis dėkingi V. Orbanui už supaprastintą natūralizaciją pagal 2010 m. įstatymą, gali balsuoti paštu, kitaip nei emigrantai, paprastai kritikuojantys nacionalistą lyderį.
Teisių gynimo grupės perspėjo, kad dėl pasenusių rinkėjų sąrašų ir prastos balsavimo sistemos apsaugos kyla pavojus, jog paštu bus galima balsuoti už mirusius asmenis.
Susirūpinimą dėl manipuliavimo stiprina ir tai, kad Rumunijoje ir Serbijoje partijos, V. Orbano sąjungininkės, renka ten gyvenančių vengrų balsus.
Žiniasklaidos kontrolė
Nuo V. Orbano sugrįžimo į valdžią 2010 m. daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių užsidarė, kitas nupirko jo verslo sąjungininkai ir pavertė „Fidesz“ remiančiomis įstaigomis.
Žiniasklaidos stebėjimo organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) teigimu, 80 proc. Vengrijos spaudos kontroliuoja su valdančiąja koalicija susiję oligarchai, ji gauna beveik visas lėšas už valstybės reklamas.
Kritikai kaltina šiuos leidinius kartu su valstybine žiniasklaida besąlygiškai atkartojant vyriausybės naratyvą.
EPA/ELTA nuotr.
Pernai liberalaus „Republikon“ instituto 11 mėnesių trukęs tyrimas parodė, kad pagrindinėse visuomeninės televizijos žinių laidose V. Orbanas buvo teigiamai vaizduojamas 95 proc. laiko, o jo varžovas P. Magyaras 96 proc. laiko buvo rodomas neigiamame kontekste.
V. Orbano vyriausybė ne kartą teigė nesikišanti į žiniasklaidos veiklą.
Kampanija už mokesčių mokėtojų pinigus
V. Orbanas taip pat kaltinamas, kad, siekdamas perrinkimo, naudoja valstybės išteklius. Vyriausybė pareiškė turinti pareigą „informuoti“ žmones net ir kampanijų metu.
Prieš rinkimus V. Orbano partija savo kampanijos žinutėms skleisti pasinaudojo keliais valstybiniais adresų sąrašais, įskaitant mokesčių inspekcijos adresatų sąrašą.
Vyriausybė taip pat surengė plačią mokesčių mokėtojų finansuojamą žiniasklaidos kampaniją, reklamuodama savo antiukrainietišką poziciją, nepritarimą Ukrainos priėmimui į ES. Iš naujausių reklaminių stendų žvelgia premjero nacionalisto veidas, vengrai raginami vienytis.
Kai kurios valstybinės įmonės, įskaitant elektros energijos tiekėją MVM, taip pat sumokėjo už lauko reklamą, sustiprinančią pagrindines V. Orbano žinutes apie energetiką.
Vyriausybė taip pat skyrė milijonus eurų dešimtims vietos NVO, susijusių su valdančiąja partija, kai kurios iš jų dalijasi biuro patalpomis su „Fidesz“, nustatė konservatorių svetainės „Valasz Online“ 2024 m. atliktas tyrimas.
Žiniasklaida pranešė, kad kelios iš šių asociacijų per kampaniją platina brošiūras, palaikančias valdančiosios partijos kandidatus.