Praėjus mažiau nei trims valandoms po balsavimo pabaigos, V. Orbánas pripažino pralaimėjimą, pavadinęs jį „skausmingu, bet nedviprasmišku“.
„Pasveikinau nugalėjusią partiją. Ir toliau tarnausime Vengrijai būdami opozicijoje“, – sakė jis savo rėmėjams Budapešte.
Suskaičiavus 98,74 proc. balsų, „Tisza“ gavo 138 iš 199 vietų parlamente – tai konstitucinė dauguma, leidžianti keisti pagrindinius įstatymus. V. Orbáno partija „Fidesz“ iškovojo 55 mandatus, o kraštutinių dešiniųjų „Mi Hazánk“ – 6.
Po triuškinančios P. Magyaro pergalės – pirmieji atgarsiai Europoje
Pergalė, keičianti politinę kryptį
P. Magyaras, žadėjęs atkurti santykius su ES, kovoti su korupcija ir stiprinti viešąsias paslaugas, teigė, kad rinkėjai „perrašė Vengrijos istoriją“. „Mes tai padarėme. Šį vakarą tiesa nugalėjo melą“, – sakė jis tūkstančiams šalininkų, susirinkusių prie Dunojaus Budapešte.
Susiję straipsniai
Šie rinkimai buvo atidžiai stebimi visame pasaulyje kaip testas dešiniųjų populistinių judėjimų stiprumui. Daugelis jų ilgą laiką laikė V. Orbáną politiniu pavyzdžiu.
Tarptautinis dėmesys ir reakcijos
Dar prieš rinkimus į Budapeštą buvo atvykęs JAV viceprezidentas J. D Vance'as, teigęs, kad atvyko „padėti“ V. Orbánui. Pastarąjį rėmė ir Donaldas Trumpas, žadėjęs ekonominę paramą jo perrinkimo atveju.
Tuo metu JAV demokratų lyderis Hakeem Jeffries pareiškė, kad šis rezultatas yra nepalankus D. Trumpo stovyklai, pabrėždamas, jog „kraštutinių dešiniųjų autoritaras pralaimėjo“.
Per pastaruosius mėnesius V. Orbáną taip pat rėmė Marine Le Pen, Giorgia Meloni ir Benjaminas Netanyahu.
Vis dėlto po rinkimų G. Meloni pasveikino P. Magyarą, o Keiras Starmeris rezultatą pavadino „istoriniu momentu Europos demokratijai“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad „Vengrija sugrįžta į europinį kelią“, o Donaldas Tuskas sveikino su „šlovinga pergale“.
Sveikinimus taip pat išsakė Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Iš Kyjivo Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina tikisi stiprinti bendradarbiavimą su Vengrija.
Įtampa su ES ir vidaus pokyčiai
Santykiai tarp Vengrijos ir ES pastaruoju metu buvo ypač įtempti. V. Orbánas vetavo naujas sankcijas Rusijai bei milijardinę paramą Ukrainai, o Briuselis kaltino jo valdžią dėl galimo konfidencialios informacijos nutekinimo Maskvai.
Per 16 metų valdžioje „Fidesz“ reikšmingai pakeitė šalies politinę sistemą: keitė rinkimų taisykles, stiprino kontrolę žiniasklaidoje ir pertvarkė teismus.
Rinkėjų mobilizacija ir visuomenės nuotaikos
Rinkimuose dalyvavo beveik 80 proc. rinkėjų – tai rekordinis aktyvumas. Didelę reikšmę turėjo jaunimo mobilizacija: apklausos rodė, kad iki 65 proc. jaunesnių nei 30 metų rinkėjų palaikė opoziciją.
Po rezultatų paskelbimo tūkstančiai žmonių užplūdo Budapešto gatves.
„Turime šansą sukurti geresnę šalį“, – sakė 24 metų Nóri. „Tikiuosi, kad ateinantys metai bus geresni nei pastarieji 16“, – pridūrė jos bendraamžė Anna.
Permainas sveikino ir aktorius Ervinas Nagy, aktyviai dalyvavęs „Tisza“ kampanijoje.
Kas laukia toliau
Analitikai perspėja, kad pokyčiai nebus greiti. Per ilgus metus „Fidesz“ įtvirtino savo įtaką valstybės institucijose, versle ir žiniasklaidoje.
Ekspertų teigimu, nors naujoji valdžia turės stiprų mandatą, jai teks valdyti itin didelius lūkesčius ir spręsti finansinius iššūkius.
Vis dėlto prognozuojama, kad Vengrija gali grįžti prie konstruktyvesnių santykių su Europa ir NATO.
Šie rinkimai laikomi svarbia pamoka populistiniams judėjimams: ilgalaikė politinė sėkmė neįmanoma, jei pažadai neatitinka realybės.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją