Ar JAV karių traukimas iš Vokietijos – politinis spaudimas Europai?

Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus teigimu, toks scenarijus yra visiškai realus.

„Donaldas Trumpas gali laikytis šito savo pažado, kadangi jis norėtų padaryti tam tikrą, sakyčiau, į bausmę panašų politinį sprendimą prieš Europos partnerius, ypač prieš Vokietiją, kuri pastaruoju metu ganėtinai garsiai ir atvirai pasisako vertindama Trumpo administracijos veiksmus. Ir matyt to reikia pačiai Trumpo administracijai, nes vien tiktai tuščiais žodžiais jie negali grįsti savo veiksmų“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo europarlamentaras.

Anot jo, oficialus sprendimo paaiškinimas nėra įtikinamas, turint omenyje dabartinę saugumo situaciją.

„Paaiškinimas, kodėl tai daroma, manęs neįtikino, nes atvirkščiai – saugumo situacija kaip niekad yra bloga ir įtempta Europoje, todėl Europoje reikėtų dislokuoti daugiau karių, nesvarbu ar iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ar iš Kanados, ar iš tos pačios Europos“, – teigė P. Auštrevičius.

Pasigirsta kalbų, kad D. Trumpo administracija svarstytų dalį karių iš Vokietijos, Ispanijos ar Italijos perdislokuoti į JAV politiką palaikančias šalis, tarp kurių minima ir Lietuva. Jis neatmeta, kad kalbos apie pajėgų perdislokavimą į rytinį NATO flangą turi karinio pagrindo, tačiau politinės pasekmės gali būti jautrios.

„Saugumo prasme tai būtų visiškai pateisinamas dalykas, nes karinės pajėgos turi būti kuo arčiau potencialių įtampos taškų, o jie yra rytinėje Europos Sąjungos ir NATO sienoje. Bet politiškai gali atsirasti tokių nereikalingų diskusijų tarp valstybių, pavyzdžiui, Ispanijos, Italijos ar Vokietijos ir tų šalių, kur gali įvykti tas perdislokavimas“, – sakė europarlamentaras.

„Tai nėra tų valstybių reikalavimas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tai yra pačios Trumpo administracijos sprendimas, todėl nereikėtų tame įžvelgti Rytų ir Vakarų Europos susiskaldymo“, – pridūrė jis.

Pasak P. Auštrevičiaus, tokie ir panašūs JAV sprendimai jau dabar turi priešingą efektą, nei galbūt tikimasi Vašingtone.

„Tokie pasisakymai, pažadai ir netgi savotiški grasinimai veikia Europą atvirkščiai – Europa mobilizuojasi, o pasiūlymas dėl Europos saugumo autonomijos vis labiau įgauna konkrečius apibrėžimus ir netgi tam tikrą bazę“, – teigė europarlamentaras.

„Europa juda link vadinamosios saugumo ir gynybos didesnės autonomijos“, – sakė P. Auštrevičius.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad atsiribojimas nuo JAV šiuo metu nebūtų racionalus sprendimas.

„Visiškai atsiskirti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų reikštų susilpninti bendrą gynybinį aljanso potencialą“, – teigė europarlamentaras.

Pasak jo, Europa vis dar turi reikšmingų spragų gynybos srityje.

„Europai trūksta kai kurių pajėgumų – net įprastinės ginkluotės srityje, jau nekalbant apie branduolinio atgrasymo skėčio tvirtumą, žvalgybos duomenis ar bendrą karinės ir politinės vadovybės sutarimą, kaip veikti, jeigu būtų poreikis tokiam atsakui“, – sakė P. Auštrevičius.

Kalbėdamas apie galimą Europos gynybos modelį, jis teigia, kad procesas jau vyksta.

„Europa neišvengiamai juda link Europos gynybos sąjungos. Kokia tai bus sąjunga, dar pamatysime – ar tai bus bendra kariuomenė su viena uniforma, ar pagal bendrus standartus ir bendrą vadovavimą veikiantys nacionaliniai vienetai“, – teigė europarlamentaras.

Anot jo, pirmieji aiškesni rezultatai gali būti matomi jau netolimoje ateityje.

„Nemanau, kad tokių kontūrų atsiradimas yra labai toli ateityje – po kokių trejų metų galėtume matyti kažką labiau apibrėžto“, – sakė P. Auštrevičius.

Paklaustas, ar turi kritikos dėl sprendimų greičio Europos gynybos ir kosmoso komisarui Andriui Kubiliui, P. Auštrevičius jį vertino palankiai.

„Andrius Kubilius veikia gerai, patikimai, jis tikrai niekada nestokojo ambicingų idėjų, tačiau klausimas yra, kiek jis turi paramos Europos Komisijoje“, – sakė liberalas P. Auštrevičius.

Jungtinių Valstijų sprendimas iš Vokietijos išvesti daugiau nei 5 tūkst. karių ir svarstymai dėl panašių veiksmų Italijoje bei Ispanijoje Europoje kelia vis daugiau klausimų. Oficialiai tai aiškinama pajėgų perdislokavimo vertinimu situacijos Europoje vertinimu, tačiau vis garsiau kalbama apie politinius motyvus.

Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus teigimu, toks scenarijus yra visiškai realus.

„Donaldas Trumpas gali laikytis šito savo pažado, kadangi jis norėtų padaryti tam tikrą, sakyčiau, į bausmę panašų politinį sprendimą prieš Europos partnerius, ypač prieš Vokietiją, kuri pastaruoju metu ganėtinai garsiai ir atvirai pasisako vertindama Trumpo administracijos veiksmus. Ir matyt to reikia pačiai Trumpo administracijai, nes vien tiktai tuščiais žodžiais jie negali grįsti savo veiksmų“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo europarlamentaras.

Anot jo, oficialus sprendimo paaiškinimas nėra įtikinamas, turint omenyje dabartinę saugumo situaciją.

„Paaiškinimas, kodėl tai daroma, manęs neįtikino, nes atvirkščiai – saugumo situacija kaip niekad yra bloga ir įtempta Europoje, todėl Europoje reikėtų dislokuoti daugiau karių, nesvarbu ar iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ar iš Kanados, ar iš tos pačios Europos“, – teigė P. Auštrevičius.

Pasigirsta kalbų, kad D. Trumpo administracija svarstytų dalį karių iš Vokietijos, Ispanijos ar Italijos perdislokuoti į JAV politiką palaikančias šalis, tarp kurių minima ir Lietuva. Jis neatmeta, kad kalbos apie pajėgų perdislokavimą į rytinį NATO flangą turi karinio pagrindo, tačiau politinės pasekmės gali būti jautrios.

„Saugumo prasme tai būtų visiškai pateisinamas dalykas, nes karinės pajėgos turi būti kuo arčiau potencialių įtampos taškų, o jie yra rytinėje Europos Sąjungos ir NATO sienoje. Bet politiškai gali atsirasti tokių nereikalingų diskusijų tarp valstybių, pavyzdžiui, Ispanijos, Italijos ar Vokietijos ir tų šalių, kur gali įvykti tas perdislokavimas“, – sakė europarlamentaras.

„Tai nėra tų valstybių reikalavimas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tai yra pačios Trumpo administracijos sprendimas, todėl nereikėtų tame įžvelgti Rytų ir Vakarų Europos susiskaldymo“, – pridūrė jis.