Balandžio pabaigoje P. Magyaras jau lankėsi Briuselyje, kur susitikęs Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen siekė įšaldytų ES lėšų jo šaliai atblokavimo. Briuselis dėl LGBTQ bendruomenės žmonių teisių pažeidimų bei kišimosi į teismų nepriklausomumą įšaldė milijardinių ES lėšų Vengrijai išmokėjimą. Kad gautų šias lėšas, P. Magyaras turės įgyvendinti reformas. ES, be to, viliasi, kad Vengrija, vadovaujant naujajam 45 metų premjerui, užuot blokavusi, parems priemones, skirtas Rusijos užpultai Ukrainai padėti.
Balandžio 12 d. vykusiuose parlamento rinkimuose „Tisza“ iškovojo 141 mandatą iš 199. V. Orbano „Fidesz“ turės tik 52 parlamentarus. Penkių procentų barjerą įveikti pavyko tik dar vienai partijai – kraštutinei dešiniajai „Mūsų tėvynė“ (Mi Hazank), kuri laimėjo šešis mandatus.
Po rinkimų P. Magyaras pabrėžė: „Rinkėjai mums patikėjo milžinišką užduotį, o tai reiškia, kad mums tenka milžiniška atsakomybė“. „Žmogiška ir veikianti Vengrija“ buvo pagrindinis jo rinkimų kampanijos pažadas.
Susiję straipsniai
V. Orbanas nuo 2010 m. Vengrijoje sukūrė hibridinę valdymo sistemą su autokratiniais elementais. Priimdamas naują konstituciją, įstatymus ir šališkai paskirdamas pareigūnus į tokias institucijas, kaip Konstitucinis Teismas, jis susilpnino teisinę valstybę Vengrijoje ir demokratiją. Dėl to ES įšaldė milijardus eurų paramos lėšų.
Prorusiška ir Ukrainai priešiška V. Orbano politika pavertė šalį ES autsaidere. Naudodamasi savo veto teise, V. Orbanas kartais privesdavo Bendriją prie neveiksnumo ribos.
„Mes išsikėlėme tikslą – pakeisti sistemą“, – praėjus dienai po rinkimų spaudos konferencijoje sakė P. Magyaras. – Tačiau teisinės valstybės neatkursime teisinės valstybės principus pažeidžiančiomis priemonėmis“. Dviejų trečdalių balsų dauguma „Tisza“ partijai leidžia keisti Konstituciją ir tvirtinti įstatymus, turinčius konstitucinę galią.