„Šių šalių valdžia atsisako nutraukti savo neteisėtą politiką, visos pastangos išspręsti nesutarimus derybų būdu pasirodo esančios bevaisės“, – pareiškė Rusijos ministerija.
„Dėl to mums, akivaizdu, teks perkelti savo pretenzijas į teisinę plotmę, kreipiantis į pagrindinę JT teisminę instituciją“, – pridūrė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Kartu skelbiami neaišku kuo pagrįsti duomenys apie tariamus Rusijos piliečių ir vadinamųjų tautiečių teisių pažeidimus užsienyje 2025 metais.
Pagal šią Rusijos pateikiamą statistiką, daugiausia tokių pažeidimų esą užfiksuota Ukrainoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Moldovoje.
L. Kojala atsakė, ar E. Macrono skambutis A. Lukašenkai turės poveikį: tai būtų problema
Maskva Baltijos valstybėms taip pat priskiria tariamą kalbinę diskriminaciją, istorijos iškraipymą ir disidentų persekiojimą. Vienu iš pavyzdžių Rusija pateikia Aleksandro Gaponenkos bylą.
A. Gaponenko laikomas vienu aktyviausių Rusijos įtakos agentų Baltijos šalyse. Latvijoje jis buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo pagal kaltinimus, pareikštus po dalyvavimo Rusijos Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių instituto konferencijoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė ketinanti kelti A. Gaponenko įkalinimo klausimą artėjančioje 62-ojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje, kuri vyks birželio–liepos mėnesiais. Ministerija teigia jau mėginusi atkreipti dėmesį į šią temą, kreipdamasi į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir ESBO, tačiau neva nesulaukė reakcijos.
Susiję straipsniai
Rusijos užsienio reikalų ministerija jau ne kartą skundėsi tariama Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovybių rusofobija. Ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltino JAV ir Europos Sąjungą skatinant „Baltijos šalių antirusišką kampaniją“.
Šis spaudimas vyksta platesniame teisiniame ir kariniame fone. Anksčiau Rusijos Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba patvirtino įstatymą, smarkiai išplėtusį Kremliaus vadovo Vladimiro Putino įgaliojimus naudoti ginkluotąsias pajėgas užsienyje.
Įstatymas leidžia Rusijos vadovui pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“, jeigu jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, baudžiamai ar kitaip persekiojami“. V. Putino įgaliojimų išplėtimas užfiksuotas po serijos NATO šalių įspėjimų, kad Kremlius ruošiasi karui su viena ar keliomis Europos valstybėmis.
Lietuvos reakcija
Lietuvos užsienio reikalų ministerija portalui 15min nurodė, kad Rusijos pretenzijos ir kaltinimai dėl tariamo Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo pažeidimo yra nepagrįsti. Pasak ministerijos, tokia kampanija nukreipta ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš Latviją bei Estiją.
„Rusija įvairiomis formomis aktyviai tęsia savo šmeižto kampaniją, siekdama paskleisti melagingą naratyvą ir kaltinti Lietuvą ir kitas valstybes esą pažeidžiant prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus“, – nurodė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Ministerija pabrėžė, kad šie kaltinimai vertintini kaip Rusijos melo ir dezinformacijos kampanija. Jos tikslas, Lietuvos vertinimu, yra diskredituoti Baltijos valstybes pirmiausia dėl jų aktyvios paramos Ukrainai, kuri siekia atremti besitęsiančią precedento neturinčią Rusijos agresiją.
Lietuvos diplomatai taip pat primena, kad pati Rusija jau daugiau kaip 4 metus šiurkščiai pažeidinėja Jungtinių Tautų Chartiją ir kitas tarptautinės teisės normas. Pasak ministerijos, Rusija kasdien vykdo ne tik agresijos nusikaltimą, bet ir karo bei kitus sunkiausius tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje.
„Būtent Rusijos aukšto rango pareigūnams, įskaitant prezidentą V. Putiną, Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, o Europos Taryboje yra steigiamas Specialusis tribunolas už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą“, – priminė ministerija.
Užsipuolė Latviją
Naujausi Rusijos užsienio reikalų ministerijos grasinimai pratęsia Maskvos propagandos ir dezinformacijos aparato kampaniją prieš Baltijos šalis. Praėjusią savaitę Rusija užsipuolė Latviją, skleisdama teiginius, kad Baltijos šalys esą leidžia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudotis jų oro erdve bepiločių orlaivių atakoms prieš Rusiją rengti.
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba paskelbė, neva Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja „naujus teroristinius smūgius Rusijos užnugariui“, o atakos bus rengiamos iš Baltijos šalių.
Tame pačiame pranešime skelbta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai jau išsiųsti į Latviją ir dislokuoti Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio karinėse bazėse. Rusijos propaganda taip pat grasino, kad „sprendimų priėmimo centrų koordinatės Latvijos teritorijoje yra gerai žinomos, o šalies narystė NATO neapsaugos teroristų bendrininkų nuo teisingo atpildo“.
Latvija šiuos teiginius kategoriškai paneigė ir pavadino melu bei dezinformacija. Rusija tuo metu Baltijos šalių atžvilgiu neapsiribojo vien retorika – ji taip pat bandė sėti paniką, versdama reaguoti į dronų grėsmę.
Oro pavojaus sirenos Latvijoje ir Lietuvoje skambėjo kelias dienas iš eilės. Estija pranešė apie pirmąjį NATO oro policijos misijos naikintuvų numuštą droną.