Savo pirmojoje enciklikoje, kurią jis asmeniškai pristatė Vatikane kartu su DI ekspertais, tarp kurių buvo ir JAV technologijų milžinės „Anthropic“ įkūrėjas, Leonas XIV taip pat pabrėžė, kad „teisingo karo“ teorija, kurią pastaruoju metu išpažino JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, yra „pasenusi“.
Pirmasis JAV kilmės popiežius, kuris susikirto su Baltaisiais rūmais dėl karo su Iranu ir religijos naudojimo konfliktui pateisinti, išreiškė susirūpinimą dėl DI valdomų ginklų, sakydamas, kad nėra leistina technologijoms patikėti mirtį nešančius sprendimus.
Etiškos DI bendrovės reputaciją siekianti pelnyti Amerikos milžinė „Anthropic“ šiuo metu yra įsitraukusi į teisinį ginčą su JAV kariuomene, nes priešinosi savo technologijos naudojimui autonominėje ginkluotėje ir masinio stebėjimo tikslams.
Popiežius Leonas XIV ragina nepasiduoti sąstingiui dėl konfliktų: „Neleiskime sau“
Neminėdamas JAV prezidento D. Trumpo vardu, Leonas XIV pabrėžė, kad „svarbu dar kartą patvirtinti, jog „teisingo karo“ teorija, kuri pernelyg dažnai buvo naudojama bet kokio karo pateisinimui, dabar yra pasenusi“.
„Joks algoritmas negali padaryti karo morališkai priimtino“, – pridūrė pontifikas.
Pasak Jungtinių Tautų (JT), iki 2033 m. DI vertė galėtų siekti iki 4,8 trilijonų JAV dolerių – t. y., 25 kartus daugiau nei prieš dešimtmetį, o visą pelną susižertų vos keli žmonės.
Susiję straipsniai
„DI nuginklavimas reiškia jos išlaisvinimą iš „ginkluoto konflikto“ mąstysenos“, – rašė popiežius dokumente „Magnifica Humanitas“, kuriame reaguojama į su DI susijusius etinius ir socialinius iššūkius.
Pontifikas griežtai pasmerkė „lenktynes dėl vis galingesnių algoritmų ir didesnių duomenų rinkinių, kurias skatina noras užsitikrinti geopolitinį ar komercinį dominavimą“.
„Nuginkluoti reiškia ne atmesti technologiją, o neleisti jai viešpatauti žmonijai“, – rašė Leonas XIV.
DI turėtų būti „draugiškas žmogui“, prieinamas visiems, apie technologiją turi būti atvirai diskutuojama, pridūrė pontifikas.
DI temai skirdamas savo pirmąją encikliką – dokumentą, kuris sudaro pagrindą Bažnyčios mokymui ir ilgalaikėms diskusijoms, – 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovas šią aktualią temą pavertė savo pontifikato ašimi.
Manifeste minimos įvairios kultūros asmenybės, nuo graikų filosofo Platono iki Bethoveno ir jo Devintosios simfonijos, netgi cituojamas J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ veikėjas.
Dirbtiniame intelekte neįžvelgia „nieko stebuklingo“
Dokumentas „Magnifica Humanitas“ buvo pasirašytas gegužės 15 d., minint 135-ąsias 1891 m. Leono XIII enciklikos, kuri pramoninės revoliucijos metu padėjo Bažnyčios socialinės doktrinos pamatus, metines.
Leonas XIV įspėjo apie naujas vergovės formas, kurias skatina technologinė revoliucija, pažymėdamas, kad „niekas DI pasaulyje nėra neapčiuopiama ar stebuklinga“.
„Kiekvienas iš pažiūros greitas ir nepriekaištingas atsakymas... remiasi tyliu milijonų žmonių darbu“, nuo turinio moderatorių, priverstų žiūrėti nerimą keliančią medžiagą, iki vaikų, kurie išgauna retųjų žemių elementus, nuo kurių priklauso DI veikimas, pabrėžė pontifikas.
„(Jie lieka – ELTA) randuoti, sužeisti ir išsekinti, kad skaičiavimo srautas galėtų tęstis nepertraukiamai“, – rašė jis.
Didesnis efektyvumas ar inovacijos nepateisina „išnaudojimo grandinės, kuri sąmoningai slepiama“, rašė jis. Pasak popiežiaus, būtina padaryti daugiau, kad būtų sumažintas DI poveikis aplinkai ir „apsaugoti mūsų bendri namai“.
Šio teksto paskelbimas yra kelerių metų Bažnyčios tyrimų apie su DI susijusias technologijas rezultatas.
Jau 2020 m. Šventasis Sostas paskelbė „Romos kreipimąsi dėl DI etikos“, kuriame kvietė užtikrinti, kad naujos technologijos gerbtų žmogaus orumą.
Ekspertai teigia, kad „Magnifica Humanitas“ gali turėti tokį patį poveikį kaip popiežiaus Pranciškaus „Laudato Si“ – 2015 m. klimato manifestas, paskatinęs politines ir pilietines reakcijas visame pasaulyje.
Atsiprašė, kad Katalikų Bažnyčia delsė pasmerkti vergiją
Popiežius Leonas XIV pirmadienį atsiprašė ir už tai, kad Katalikų Bažnyčia kelis šimtmečius delsė pasmerkti vergiją, ir pavadino tai „žaizda krikščionių atmintyje“.
„Bažnyčios vardu nuoširdžiai prašau už tai atleisti“, – svarbiame tekste, kuriame įspėjama apie „naujas vergijos formas“, slypinčias už skaitmeninės ekonomikos, rašė Leonas.
Popiežiai praeityje yra atsiprašę už krikščionių vaidmenį prekyboje vergais. 1992 m. tai pasmerkė Jonas Paulius II, tačiau 2000 m. paprašė plataus atleidimo už istorines neteisybes. Popiežius Pranciškus taip pat ne kartą pasmerkė šiuolaikines vergijos formas, tačiau Leonas žengė dar toliau.
Amerikietis popiežius atkreipė dėmesį į tai, kad Bažnyčia iki viduramžių turėjo vergų ir taip pat patarinėjo Europos monarchams, kaip pateisinti „bedievių“ pavergimą.
Tik 19 a. buvo „aiškiai suformuluotas oficialus, besąlygiškas ir visuotinis vergijos pasmerkimas“, dokumente „Magnifica Humanitas“ (liet. Nuostabioji žmonija), kuriame didžiausias dėmesys skiriamas dirbtinio intelekto iškilimui, rašė jis.
„Teisybė, kad praeities įvykių negalima vertinti anachroniškai, tarsi visada buvo prieinami laikui bėgant subrendę moraliniai kriterijai. Tačiau negalime nei paneigti, nei sumenkinti to, kad visuomenė ir Bažnyčia pavėluotai pasmerkė vergijos rykštę“, – teigė pontifikas.
„Tai yra žaizda krikščionių atmintyje, nuo kurios negalime laikyti savęs atitrūkusiais“, – pridūrė jis.