Kaip teigiama „The Wall Street Journal“ tyrime, tam naudojamas platus tarpininkų ir trečiosiose šalyse registruotų įmonių tinklas.
Žurnalistų dėmesio centre atsidūrė dešimtis milijonų dolerių kainuojantys „Bombardier“ ir „Gulfstream“ lėktuvai, kuriais naudojasi su Kremliumi glaudžiai susiję verslininkai ir pareigūnai.
Tarp jų – valstybinės korporacijos „Rostec“ vadovas, ilgametis V. Putino bičiulis dar nuo jų tarnybos KGB laikais Sergejus Čemezovas.
Netikėtas V. Putino prisipažinimas: prakalbo apie Rusijos nuostolius
Žurnalistų duomenimis, prasidėjus karui jis reguliariai naudojosi privačiu „Bombardier Global 7500“ lėktuvu skrydžiams į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją ir Pietryčių Azijos šalis.
Dėl sankcijų Rusijos elitas prarado galimybę lankytis tradicinėse poilsio vietose Vakarų Europoje.
Tačiau vietoje Londono, Prancūzijos Rivjeros ar Šveicarijos kurortų jie persiorientavo į Dubajų, Turkiją, Azerbaidžaną ir kitas šalis, kurios neprisijungė prie sankcijų režimo.
Susiję straipsniai
Leidinio teigimu, panašios schemas naudoja verslininkas Arkadijus Rotenbergas ir oligarchas Igoris Kesajevas, kuriems taikomos JAV ir Europos Sąjungos sankcijos.
Kaip veikia sankcijų apėjimo schema
Iki 2022 metų Rusijos milijardieriai dažnai naudojosi Europos verslo aviacijos operatorių paslaugomis. Po invazijos dauguma šių sutarčių buvo nutrauktos.
Vietoje jų atsirado nauja schema: tarpininkai įsigyja naujus arba naudotus Vakarų gamybos lėktuvus, tada juos registruoja šalyse, kurios nėra įvedusios sankcijų Rusijai.
Oligarchai registruoja lėktuvus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Omane, Kazachstane ar Pietų Afrikos Respublikoje. Tik po to orlaiviai faktiškai pereina Rusijos savininkų kontrolėn.
Analitinės bendrovės „Ch-Aviation“ viceprezidentės Marijos Verovič teigimu, kai kurios Europos įmonės veikia „pilkojoje zonoje“ – parduoda orlaivius trečiosioms šalims, kurios vėliau juos perduoda Rusijai.
Orlaivių gamintoja „Bombardier“ pareiškė, kad laikosi visų sankcijų teisės aktų reikalavimų ir imasi priemonių užkirsti kelią savo produkcijos patekimui į Rusiją apeinant nustatytus apribojimus.
Vis dėlto sankcijų teisės ekspertai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais tokie tiekimai gali pažeisti tiek bendruosius eksporto į Rusiją draudimus, tiek individualias sankcijas konkretiems asmenims.
Buvęs JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) vadovas Johnas Smithas mano, kad Rusijai pavyko padidinti Vakarų prekių importą dėl nepakankamo dėmesio sankcijų kontrolės užtikrinimui.
Pasak jo, kova su sankcijų apėjimu reikalauja nuolatinės stebėsenos ir greitos reakcijos, tačiau pastaraisiais metais JAV valdžios institucijų prioritetai persikėlė į kitas sritis.