Leidinys pažymi, kad Ukrainos pajėgos įgijo pranašumą dėl reikšmingų technologinių pasiekimų, o fronto linija iš esmės stabilizavosi. Pirmą kartą nuo 2023 metų Ukraina susigrąžino daugiau teritorijos, nei prarado, o tai suteikė jai tai, ko ilgą laiką trūko – laiko.
„Tai gali suteikti sąjungininkams retą galimybę artėjančiame G7 viršūnių susitikime įtikinti D. Trumpą, kad jis turėtų daugiau dėmesio skirti karui ir paskatinti partnerius pašalinti kritines spragas – nuo oro gynybos iki tolimojo nuotolio ginkluotės – dar iki kito Rusijos puolimo pradžios“, – rašo leidinys.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia pasinaudoti palankesne situacija, stiprindamas diplomatinius ryšius su JAV ir Europa. Kartu jis ragina Rusijos vadovą Vladimirą Putiną aptarti karo užbaigimą.
D. Trumpas sureagavo į V. Zelenskio siūlymą V. Putinui: „Būtų labai gerai“
Pasak žurnalistų, pagrindinis V. Zelenskio iššūkis yra padidinti Vakarų paramą tiek, kad Rusija būtų priversta sąžiningai derėtis. Vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas leidiniui teigė, kad dabartinė padėtis jau neprimena situacijos prieš dvejus metus.
„Suprantama, kad situacija jau nėra tokia karšta kaip anksčiau. Vyksta lokalūs susirėmimai, tačiau tai jau nebe tas pats, kas buvo prieš dvejus metus ar net prieš metus“, – sakė jis.
Europos diplomatai tikisi, kad pirmadienį prasidėsiantis G7 viršūnių susitikimas taps vienybės demonstravimo platforma Ukrainos klausimu. Vienos didelės Europos Sąjungos valstybės diplomatas teigė, kad būtent Europa šiuo metu prisiėmė pagrindinę paramos naštą.
„Europiečiai šiandien faktiškai užtikrina beveik 100 proc. paramos Ukrainai, tačiau labai svarbu, kad mūsų G7 partneriai, ypač JAV, ir toliau prisidėtų arba bent jau dar labiau nemažintų paramos“, – sakė diplomatas.
Susiję straipsniai
Leidinys primena, kad ES jau padengė Ukrainos finansinius poreikius artimiausiems mėnesiams suteikdama 90 mlrd. eurų paskolą. Vis dėlto Kyjivas prašo dar mažiausiai 20 mlrd. eurų, kad galėtų įtvirtinti savo pasiekimus mūšio lauke.
„Visi mato, kad Rusija dega, ir mes norime, kad ji degtų dar stipriau, tačiau tam mums reikia finansavimo“, – pareiškė aukšto rango Ukrainos gynybos pareigūnas.
Pasaulio lyderiai, įskaitant D. Trumpą, susitiks su V. Zelenskiu per dviejų valandų sesiją Prancūzijos mieste Evian-les-Bains, kur vyks G7 susitikimas. Tačiau kol kas neaišku, ar D. Trumpas ir V. Zelenskis surengs atskirą dvišalį susitikimą.
Baltųjų rūmų atstovas teigė, kad toks susitikimas kol kas nėra įtrauktas į darbotvarkę. Tuo metu Ukrainos pareigūnas pažymėjo, kad jis dar gali būti suorganizuotas.
Vienas svarbiausių Ukrainai ir jos sąjungininkams rūpimų klausimų yra taikos derybų tarp Kyjivo ir Maskvos ateitis bei JAV vaidmuo jose. JAV pastaruoju metu atsitraukė nuo aktyvaus vaidmens, daugiau dėmesio skirdamos krizei dėl Irano.
Vis dėlto Ukrainos užsienio reikalų ministras prieš G7 susitikimą pareiškė, kad Kyjivas ir toliau laiko Vašingtoną pagrindiniu tarpininku derybose. Ukraina taip pat siekia, kad derybų procese dalyvautų Europos lyderiai, tačiau kol kas nėra sutarta, kas tiksliai atstovautų Europai.
Nepaisant Ukrainos pasiekimų, Rusija vis dar gali padaryti didelę žalą šalies infrastruktūrai. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina kas mėnesį sunaudoja nuo 60 iki 70 raketų-perėmėjų.
Tai yra daugiau, nei jų pagamina amerikiečių bendrovė „Raytheon“, kuri gamina šias sistemas. Ukraina siekia gauti JAV leidimą savo teritorijoje gaminti „Patriot“ raketas-perėmėjas.
Kyjivas taip pat prašo Vokietijos perduoti dešimtis tokių raketų iš savo atsargų mainais į tas, kurias Ukraina pagamins vėliau.
„V. Zelenskis aiškiai pasakė, kad jam reikia daugiau raketų“, – teigė Baltųjų rūmų atstovas.
„Politico“ pažymi, kad derybų srityje Vašingtono dėmesys dabar daugiausia nukreiptas į Artimuosius Rytus. D. Trumpo komandos nariai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris vienu metu dirba tiek Irano klausimu, tiek dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Nepaisant reguliarių kontaktų su Ukrainos puse, Baltieji rūmai nesitiki greitų diplomatinių proveržių. Leidinys primena, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau pripažino, jog amerikiečių pastangos padėti pasiekti taikos susitarimą faktiškai pateko į aklavietę.
Vienu svarbiausių Kyjivo argumentų G7 susitikime gali tapti sėkmingas bendradarbiavimas su Europos valstybėmis bepiločių orlaivių srityje. Praėjusiais metais Ukraina siūlė JAV plataus masto bendrą dronų gamybos programą, tačiau D. Trumpo administracija į šią idėją reagavo santūriai.
Tuo metu bendradarbiaujant su kitais partneriais pasiekta reikšmingos pažangos. Šiais metais Jungtinės Karalystės bendrovės pagal jau pasirašytas sutartis Ukrainai turi perduoti 120 tūkst. bepiločių orlaivių.
Gegužę panašus dronų gamybos ir tiekimo susitarimas buvo sudarytas su Kanada. Be to, Vokietijos gynybos koncernas „Rheinmetall“ ir kiti Europos raketų gamintojai pradėjo bendrus projektus su Ukrainos įmonėmis raketų ir šarvuotosios technikos srityse.
Leidinys taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios Europos valstybės atsargiai atnaujina tiesioginius kontaktus su Maskva. Vienu tokių signalų tapo Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos ambasadorių susitikimas su Rusijos atstovais Maskvoje.
Tačiau pačioje Europos Sąjungoje nėra vieningos pozicijos dėl nuolatinio derybų formato su Kremliumi sukūrimo. Taip pat lieka neaišku, ar V. Putinas pasirengęs deryboms, kuriose dalyvautų Europos lyderiai.
Ukraina ir toliau ragina partnerius stiprinti ekonominį spaudimą Maskvai. ES jau priėmė 20-ąjį sankcijų paketą, tačiau atidėjo vieną skaudžiausių priemonių – draudimą gabenti Rusijos naftos tanklaivius.
Pasak žurnalistų, Europos valstybės tikisi būtent G7 susitikimo metu sulaukti JAV paramos šiam žingsniui. Tačiau Vašingtonas pastaruoju metu demonstruoja kitokį požiūrį.
JAV suteikė Rusijai tam tikrų sankcijų išimčių ir toliau išduoda laikinus leidimus kai kurioms naftos operacijoms. Tai aiškinama būtinybe stabilizuoti pasaulines rinkas augančios įtampos dėl Irano fone.
G7 susitikimas taps tik pirmuoju intensyvaus Ukrainos diplomatinio sezono etapu. Netrukus po jo Gdanske, Lenkijoje, vyks Ukrainos atkūrimo konferencija.
Vėliau numatytas NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, kuriame vienais svarbiausių klausimų taps parama Ukrainai ir gynybos išlaidų didinimas. Po to Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas surengs vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ valstybių susitikimą.
Šiai grupei priklauso šalys, pasirengusios dalyvauti užtikrinant Ukrainos saugumą po karo pabaigos. Pasak „Politico“, Europos valstybės G7 susitikime taip pat sieks parodyti pasirengimą dialogui su Maskva, kartu stiprindamos sankcijas ir didindamos karinę paramą Ukrainai, pabrėždamos, kad būtent Rusija, o ne Kyjivas, trukdo pažangai.
Parengta pagal „Unian“ inf.