Šis įstatymas, kuris taikomas ne tik šiuo metu nagrinėjamoms paraiškoms leidimams gauti, bet ir atgaline data jau išduotiems leidimams, buvo priimtas dešiniųjų vyriausybei ir ją remiančiai partijai – nacionalistinių pažiūrų „Švedijos demokratams“ – siekiant iki rugsėjį įvyksiančių parlamento rinkimų platesniu mastu sugriežtinti imigracijos taisykles.
Opozicija ir žmogaus teisių gynimo organizacijos kritikuoja šį įstatymą, vadindamos jį despotišku, nes sprendimai būtų priimami dėl elgesio, kuris nėra laikomas nusikalstamu.
„Įgyvendinant įstatymą dėl gero elgesio, žmonės nežino, kokie veiksmai ar išsireiškimai gali būti panaudoti prieš juos“, – teigiama Stokholme įsikūrusios organizacijos „Civil Rights Defenders“ pareiškime.
Susišaudymai, daugiau nei 17 tūkst. gaujų narių ir paaugliai žudikai: Švedija imasi griežtų pokyčių
„Jis kenkia teisinei valstybei ir lygybės prieš įstatymą principui“, – pridūrė žmogaus teisių aktyvistai.
Vyriausybė, 2022 m. rinkimus laimėjusi žadėdama sumažinti imigraciją ir griežtai kovoti su nusikalstamumu, yra pareiškusi, kad netinkamai besielgiantys ar nusikaltimus padarę asmenys šalyje nėra pageidaujami.
Įstatyme nėra konkrečiai nurodyta, kokie elgesio atvejai laikomi nepriimtinais, tačiau vyriausybė paminėjo nesumokėtas skolas, vengimą mokėti mokesčius, nusikalstamumą ir ryšius su ekstremistinėmis organizacijomis. Leidimus peržiūrėti pavesta Migracijos agentūrai, o sprendimus galima apskųsti migracijos teismui.
Susiję straipsniai
„Nė vienas, kuris nesistengia elgtis teisingai, neturėtų tikėtis, kad galės čia pasilikti“, – kovo mėnesį pateikdamas šį įstatymo projektą sakė migracijos ministras Johanas Forssellas.